„Savaitė“: medikai kyla į kovą prieš skurdą

„Savaitė“: medikai kyla į kovą prieš skurdą


Jau galite įsigyti naujausią žurnalo „Savaitė“ numerį. Jame rasite išsamų rašinį kaip ir kodėl medikai kylą į kovą už jų atsakomybę atitinkantį atlyginimą. Žurnale taip rasite ir puikų interviu su karo kapelionu Rimu Venckumi bei istorinę publikaciją apie Lenkijos karalienę ir Lietuvos didžiąją kunigaikštienę Boną Sforca.


Esama padėtimi nepatenkinti Lietuvos medikai reikalauja sveikatos apsaugos sistemos permainų. Pasak jų, pacientai turi gauti tik kokybiškas paslaugas, o jas teikiantys specialistai – jaustis oriai.


Mūsų šalies medikai oficialiai įsteigė asociaciją Lietuvos medikų sąjūdį ir parengė manifestą, kviečiantį visas šalies parlamentines partijas pasirašyti nacionalinį susitarimą „Tvari ir kokybiška Lietuvos sveikatos apsaugos sistema nuo 2018 m.“. Jame teigiama, kad pagrindinės bėdos kyla dėl sveikatos apsaugos sistemos skurdo ir aiškios plėtros krypties nebuvimo. Pasak sąjūdžio atstovų, Lietuvos medikų atlyginimai yra mažiausi Europoje ir lenkia tik Rumunijos medikų algas, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo tvarumas – antraeilis uždavinys, o vieno gydytojo mokymui per metus skiriami vos 6 eurai.

REKLAMA


„Praėjusios savaitės įvykiai įrodė, kad politikai slaugytojų, gydytojų, kitų medikų, pacientų ir sveikatos apsaugos srityje dirbančių universitetų bendruomenių ima klausytis, kai kyla tikra audra. Tačiau informacinė audra yra tik fonas, turintis inicijuoti esminius pokyčius ir paversti sveikatos apsaugos sistemos finansavimo ir kokybiškos priežiūros užtikrinimą mūsų pacientams pirmaeiliu valstybės uždaviniu“, – medikų poziciją išdėstė Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos atstovas prof. Vytautas Kasiulevičius.

Plačiau apie šią situaciją – rašinyje „Medikai kyla į kovą“.


„Savaitė“: medikai kyla į kovą prieš skurdą


„Advento laikotarpiu įprasta mintimis peržvelgti praeinančius metus. Gera žinoti, kad vėl gauname naują galimybę patobulėti, ištaisyti padarytas klaidas. Dvasiškai ūgtelėti, tapti geresniais padeda iš širdies daromi geri darbai“, – teigia Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk. ltn. mgr. Rimas Venckus.


– Kuo mums ypatingas advento laikotarpis?


– Norėčiau į šį laikotarpį pažvelgti šiek tiek kitaip. Adventas yra ne tik susikaupimo, rimties ir laukimo metas, – su pirmuoju advento sekmadieniu prasideda ir nauji bažnytiniai metai, todėl tai mums – ir nauja pradžia. Manau, kiekvienas, atsigręžęs į praeitį, savo elgesyje įžvelgsime taisytinų dalykų, suprasime, kaip galėtume padirbėti su savo trūkumais.


Šv. Kalėdos reiškia Dievo gimimą, o laikas prieš šventes man asocijuojasi su besilaukiančia moterimi, kuri neina linksmintis, bet ramiai laukia prasmingo kūdikio atėjimo. Mums ne visada pavyksta elgtis taip, kaip žinome, kad yra geriausia. Kartais net sunkiai galime paaiškinti, kodėl.
Advento laikotarpiu ypač naudinga užduoti klausimus: koks mūsų santykis su savimi, Dievu, aplinkiniais? Visgi tokių klausimų dažniau kyla nutikus nelaimei, atsidūrus gilioje gyvenimo duobėje. Tada ir imame savęs klausti: kas gi nutiko su mūsų gyvenimu? Ar tai dėl to, kad neatidžiai, paviršutiniškai į jį žvelgėme?

Visas interviu su kapelionu - „Rimas Venckus: „Geri darbai daromi tyliai“.

REKLAMA


„Savaitė“: medikai kyla į kovą prieš skurdą


Prieš 460 metų, 1557 m. lapkričio 19 d., Baryje (Italijoje) mirė Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Bona Sforca. Nors iki šiol daugeliui lietuvių ji visų pirma yra pikta anyta, nemylėjusi savo marčios Barboros Radvilaitės, Bonos pėdsakas, paliktas mūsų šalies istorijoje, – kur kas gilesnis ir šviesesnis.


Būsimoji Lenkijos ir Lietuvos valdovė, Bario ir Rosano kunigaikštytė Bona Sforca gimė toli nuo mūsų kraštų – Šiaurės Italijoje, Lombardijos regione esančiame Vidževane. Čia iki šiol stūkso viena iš daugelio kadaise labai galingos, turtingos ir įtakingos Sforcų giminės pilių. Mergaitės tėvas buvo Milano kunigaikštis Džanas Galeacas Sforca, mama – Neapolio karaliaus Alfonso II dukra Izabelė Aragonietė.


Tėvas mirė, kai mergaitei nebuvo nė metų. Mama su vaikais išsikraustė į Barį. Šeimos gyvenimas buvo išties nesėkmingas: dvi Bonos sesutės mirė dar kūdikystėje. 1510 m. labai sunkiai susirgo ir tuomet šešiolikmetė kunigaikštytė Bona. Motina kvietė geriausius gydytojus ir meldė Viešpaties malonės. Jos prašymu viename garsiame vienuolyne nuolatos buvo meldžiamasi, kad jaunoji Bona išgyventų. Kai mergina pasveiko, kartu su mama apsilankė tame vienuolyne ir jam gausiai paaukojo.


Daugiau apie tai - istorinis rašinys „Bona Sforca: piktoji anyta padarė Lietuvai daug gero“.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 18 (2024)

    Savaitė - Nr.: 18 (2024)