Norintiems džiaugtis žaliosiomis erdvėmis visą vasarą specialistai pataria jomis pasirūpinti jau dabar

Norintiems džiaugtis žaliosiomis erdvėmis visą vasarą specialistai pataria jomis pasirūpinti jau dabar


Atėjus pavasariui vis daugiau laiko praleidžiame lauke: džiaugiamės pasirodžiusia žole, besiskleidžiančiais medžių ir augalų žiedais. Tačiau norint, kad aplink namus esančios žaliosios erdvės džiugintų visu šiltuoju metų laikotarpiu, būtina jomis tinkamai pasirūpinti.


Kokius darbus žaliosiose erdvėse verta atlikti šiuo metu pataria daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ darbų vadovė Rūta Aglinskaitė.


Žaliosios erdvės gali pailginti gyvenimo trukmę

Mokslininkai jau ne vienerius metus tiria žaliųjų erdvių poveikį žmogaus gyvenimo kokybei bei sveikatai. Tyrimų rezultatai rodo, kad gyvenamųjų namų žaliosios erdvės daro įtaka juose gyvenančių žmonių gyvenimo trukmei ir ypač sumažina dėl su širdies ir kraujagyslių ligų susijusios ankstyvos mirties riziką.


Pasak 2020 m. tyrėjo Chen ir kt., gyvenimas žalesnėse miestų vietose susijęs su padidėjusiu gyventojų fiziniu aktyvumu, pagerėjusia psichine savijauta ir sumažėjusiu kenksmingu aplinkos poveikiu. 2021 m. mokslininkai Barboza ir kt. suskaičiavo, kad žaliųjų erdvių padidinimas Europos Sąjungos miestuose leistų išgelbėti beveik 50 tūkst. žmonių gyvybių per metus.

REKLAMA


Žaliųjų erdvių svarba yra akivaizdi, o jomis pasirūpinti nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.


Norint džiaugtis sveika veja pavasarį reikia ją atgaivinti

Atėjus pavasariui būtina pasirūpinti žaliosiose erdvėse esančia veja, nes po žiemos ji dažnai būna užteršta įvairiomis organinėmis medžiagomis bei piktžolėmis, dirvožemis stokoja maistinių medžiagų, vandens bei deguonies, o kai kurie plotai gali būti išdžiūvę.


Pasak R. Aglinskaitės, pirmiausia reikia veją išvalyti: sugrėbti po žiemos likusius lapus, šakas ir šiukšles, o po to tinkamai pasirūpinti dirvožemiu veją skarifikuojant, aeruojant bei patręšiant.


„Vejos skarifikavimas atliekamas specialia įranga, kuri suraižo dirvą ir taip padaro vietos naujų vejos daigų dygimui. Tuo tarpu aeravimo metu žolė yra subadoma, o dėl atsiradusių plyšių dirvoje padidėja vejos pralaidumas vandeniui ir deguoniui. Abu šie darbai svarbūs norint atgaivinti senstančią, po žiemos išvargintą veją, kurią galiausiai reikia patręšti,“ – sako specialistė.

REKLAMA


Pasak specialistės, jeigu vejoje matomi išdžiūvę plotai, juos atnaujinti galima atsėjant sunykusias vietas ir jas mulčiuojant.


Pavasaris - geras metas pasirūpinti gėlynais ir alpinariumais

Pavasaris, taip pat puikus metas pasirūpinti kiemuose esančiais gėlynais – juos reiktų išvalyti nuo po žiemos užsilikusių lapų ir spyglių, taip pat išravėti piktžoles, gėlynuose ir alpinariumuose augančius augalus patręšti ir nupurkšti preparatais, saugančiais nuo ligų ir kenkėjų.


„Jeigu rudenį nepasirūpinote želdinių suplanavimu, tai galite padaryti dabar. Sugrėbus medžių lapus ir sutvarkius teritoriją gerai matosi bendras žaliosios erdvės vaizdas, o jį matydami galima spręsti, kokių augalų yra per daug, kurie augalai peraugę, kuriuos reikia išgenėti, pašalinti ar atsodinti,“ – sako R. Aglinskaitė.


Kokius augalus galima sodinti pavasarį

Norėdami atnaujinti žaliąsias erdves galite pasodinti naujų gėlių, kurios džiugintų visą šiltąjį metų laikotarpį.


Pasak specialistės, pavasarį dažniausiai sodinamos šalčiui atsparesnės gėlės, nes oro temperatūra nuolat kinta, o naktimis vis dar gali pasirodyti šalnos.


„Tiek daugiabučių namų, tiek individualių namuose kiemuose labai tinka auginti svogūnines gėles, tokias kaip lelijos, irisai, jurginai, kanos, nes jos išdygsta gana anksti, o žaliuoja visą vasarą bei rudenį. Daugiabučių namų kiemuose taip pat rekomenduojame sodinti vėdrynus, jurginus, nes jie nėra lepūs, reikalauja mažai priežiūros. Planuojant gėlynus rekomenduojame nepamiršti ir krūmų, kurie žydį nuo ankstyvo pavasario - tam puikiai tinka forsitijos, raugerškiai,“ – sako R. Aglinskaitė.



Sutvarkius žaliąsias erdves nepamirškite ir tinkamo atliekų rūšiavimo

Iš vejos ir gėlynų surinktas šiukšles derėtų tinkamai pašalinti. Specialistė primena, kad tokios biologinės atliekos gali būti kompostuojamos, išmetamos į žaliųjų atliekų surinkimo konteinerius arba išvežamos į kompostavimo aikšteles.


„Žaliosios atliekos negali būti metamos į mišrių atliekų konteinerius, jas taip pat draudžiama deginti. Tvarkydami mūsų prižiūrimų daugiabučių namų aplinką visas biologines atliekas surenkame iš išvežame į tam skirtus sąvartynus ar atliekų surinkimo aikšteles, tai skatiname daryti ir kitus,“ – sako specialistė.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 21 (2024)

    Savaitė - Nr.: 21 (2024)