Mantas Jankavičius apie Gabrielę Malinauskaitę: „Pagaliau atradau sceninę partnerę“

Mantas Jankavičius apie Gabrielę Malinauskaitę: „Pagaliau atradau sceninę partnerę“

Po penkiolikos metų pertraukos į sceną grįžta muzikinis spektaklis „Laisvi drugeliai“. Kadaise jį pamilę žiūrovai šešerius metus pildė sales. Premjera įvyks spalio 21 d. Kėdainiuose, o iki gruodžio vidurio spektaklis aplankys penkiolika Lietuvos miestų. Dono vaidmenį vėl kurs Mantas Jankavičius, o...
Nematomas priešas: maras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Nematomas priešas: maras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidoje plačiai nuskambėjęs nuo pneumoninio maro mirusios rusų mokslininkės atvejis paskatino vėl domėtis šia liga, kurios paskutinis didelis protrūkis Lietuvoje kilo XVIII a. pradžioje. Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytojas doc. Martynas Jakulis,...
Lenkija per mėnesį įsigijo daugiau aukso nei jo turi Lietuvos bankas: kam ruošiasi valstybės, pildančios aukso atsargas?

Lenkija per mėnesį įsigijo daugiau aukso nei jo turi Lietuvos bankas: kam ruošiasi valstybės, pildančios aukso atsargas?

Vien per rugpjūtį Lenkijos centrinis bankas įsigijo 7,8 tonos aukso – daugiau, nei sudaro visas Lietuvos banko valdomas 5,8 tonos aukso rezervas. Kaimynės pirkinys atspindi platesnį pokytį: Pasaulio aukso tarybos duomenimis, 2022–2025 metais centriniai bankai kasmet vidutiniškai kaupė maždaug...
Mutacijos vyksta visų mūsų ląstelėse. Kodėl susergame ne visi?

Mutacijos vyksta visų mūsų ląstelėse. Kodėl susergame ne visi?

Kiekvieno žmogaus ląstelėse vyksta mutacijos, tačiau tai nereiškia, kad visi susirgsime tam tikromis ligomis. Net iš pažiūros sveikų žmonių audiniuose mokslininkai aptinka su vėžiu susijusių genetinių pokyčių. Tad kyla klausimas: kodėl vienam žmogui jie tampa ligos pradžia, o kitam – ne? Kodėl ta...
Nobelio ekonomikos premija skirta dviem amerikiečių ekonomistams

Nobelio ekonomikos premija skirta dviem amerikiečių ekonomistams

Amerikiečių ekonomistai Robertas Hallas ir Michaelas Woodfordas pelnė Nobelio ekonomikos premiją už darbą, nagrinėjantį, kaip pinigų ir fiskalinė politika gali padėti stabilizuoti ekonomikos svyravimus....
Nobelio taikos premijos laureate tapo Navanethem Pillay

Nobelio taikos premijos laureate tapo Navanethem Pillay

Šių metų Nobelio taikos premijos laureate tapo Navanethem Pillay už „išskirtinę drąsą ir principingumą rodant kelią kuriant visapusiškesnę pasaulinę teisinę tvarką“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio premijų komitetas Osle....
Studentas Nikas – šeštąkart Europos karatė čempionas

Studentas Nikas – šeštąkart Europos karatė čempionas

Klaipėdos universiteto (KU) Laisvalaikio sporto studijų programos studentas Nikas Kvasys šeštus metus iš eilės tapo Europos čempionu asmeninėje kata rungtyje. Spalio 3 – 4 d. Rygoje vykusiose kiokušin karatė varžybose klaipėdietis atstovaudamas sporto klubui „Okinava“ iškovojo tris medalius:...
Kiek kainuos Lietuvos šeimai ši žiema?

Kiek kainuos Lietuvos šeimai ši žiema?

Jau kuris laikas aktyviai diskutuojama apie degalų ir, artėjant šildymo sezonui, apie šilumos kainas. Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad remiantis išankstiniais duomenimis metinė infliacija rugsėjį viršijo 6 proc. Dyzelino kaina praėjusį mėnesį buvo daugiau nei 52 proc. didesnė nei prieš...
Tautinės juostos vakar ir šiandien

Tautinės juostos vakar ir šiandien

Stereotipiškai būtų galima tikėtis, kad su juostų audėja kalba turėtų suktis išimtinai apie tautodailę ir tradicijas, bet pokalbis su Aurelija Gražina RUKŠAITE iš Kauno pasisuko kiek kitaip – protėvių juostas į šiuos laikus atsinešėme pačiais įvairiausiais pavidalais ir su įdomiausiomis pašnekovės...
Pintinių muziejus šimtametėje sodyboje

Pintinių muziejus šimtametėje sodyboje

Sedeikių kaime Šimonių girios apsuptyje vasarojantys Anykščių pedagogai tautodailininkai Kazys ir Ligita Morkūnai savo sodyboje įkūrė Pintinių muziejų, vienintelį tokį Lietuvoje. Sutuoktiniai čia kuria dirbinius iš vytelių, augina bites, prižiūri sodą ir daržus, kopinėja medų, renka ir džiovina...
Viešąjį interesą ginti būtina: kaip keičiasi teisinės galimybės ir žmonių aktyvumas

Viešąjį interesą ginti būtina: kaip keičiasi teisinės galimybės ir žmonių aktyvumas

Spaudoje nuolat pasirodo pasakojimų, kaip viena ar kita bendruomenė sukyla, kad apgintų viešąjį interesą. Vieni priešinasi medžių kirtimui, kiti stoja į kovą prieš nepageidaujamą statybą. Apie tai, kaip keitėsi teisinės galimybės ir žmonių aktyvumas ginant viešąjį interesą, kalbamės su advokatu,...
Poetas Alfonsas Bukontas tebeieško nežinomos žemės

Poetas Alfonsas Bukontas tebeieško nežinomos žemės

Alfonso Bukonto gyvenimo akibrokštai paliko ryškių pėdsakų ir jo kūryboje. Paskiausia poeto posmų rinktinė išleista simboliniu pavadinimu „Nežinoma žemė. Terra incognita“. Filosofiniai apmąstymai ir minčių sąsajos tarp dabarties ir praeities – visa tai atsispindi septyniose A. Bukonto, gimusio...
Knygos ir spektakliai atgyja radijuje

Knygos ir spektakliai atgyja radijuje

Literatūrai ir teatrui skirtas turinys LRT radijuje – vienas seniausių programoje. Eteryje jau daugelį metų skamba knygų ištraukos, poezija, vaikų pasakos ir radijo teatro spektakliai. Šios laidos neretai tampa daugelio klausytojų kasdienybės dalimi. Kaip jos gimsta ir kodėl nepraranda aktualumo,...
Apie istorijos dešimtmečius – su jauduliu ir žiupsneliu ironijos

Apie istorijos dešimtmečius – su jauduliu ir žiupsneliu ironijos

Edmundas ZUBAVIČIUS – vienas lietuviškosios dokumentikos kūrėjų, šalies Atgimimo ir Nepriklausomybės laikotarpio metraštininkas, savo juostose atskleidęs aštrias, iki šiol skaudžias partizaninio karo temas. Režisieriaus filmuose drąsi publicistika subtiliai susipina su jautria lyrika, o istoriniai...
Šiaudų arena – širdžių ir draugų projektas

Šiaudų arena – širdžių ir draugų projektas

Jau penktąjį sezoną Kazlų Rūdos savivaldybės Pinciškių kaime visą rugpjūtį į kultūros renginius kvietė Šiaudų arena. Su idėjos autoriumi operos solistu Liudu Mikalausku stabtelėjome pasikalbėti apie Šiaudų arenos penkerių metų istoriją ir – tai dar svarbiau – kultūrinę misiją....
Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė: „Lietuvis visur turi jaustis lietuviu“

Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė: „Lietuvis visur turi jaustis lietuviu“

Teatru besidomintys žmonės pamena, kaip sovietmečiu režisierius Jonas Jurašas, Kauno dramos teatre pastatęs spektaklį „Barbora Radvilaitė“, neįtiko tuometei valdžiai ir kartu su bendraminte rašytoja, vertėja Aušra Marija Sluckaite atsidūrė už geležinės uždangos be teisės sugrįžti. Atkūrus...
Kai spaudimas išmuša iš vėžių: ko galima pasimokyti iš profesionalių sportininkų?

Kai spaudimas išmuša iš vėžių: ko galima pasimokyti iš profesionalių sportininkų?

Galima puikiai pasiruošti egzaminui, darbo pokalbiui ar kitam svarbiam įvykiui, tačiau realioje situacijoje koją kartais pakiša jaudulys. Tuomet sunkiau susikaupti, greitai reaguoti ar prisiminti net gerai žinomus dalykus. Sportininkai su tuo susiduria nuolat, todėl treniruotėse lavina ne vien...
Dr. Tomas Karpavičius: socialinės valstybės samprata ir problematika

Dr. Tomas Karpavičius: socialinės valstybės samprata ir problematika

Socialinės valstybės samprata yra dar gana nauja. Ji atsirado XIX amžiuje Vokietijoje, Otto von Bismarkui įvykdžius reformas. Bismarkui įgyvendinti socialines reformas ir sukurti socialinės apsaugos sistemą (kuri, beje, panaši į šiuolaikinę) padėjo ekonomistas Adolfas Vagneris bei kiti filosofai...
Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Lietuvių mokslininkas atsivėrė apie bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą

Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Lietuvių mokslininkas atsivėrė apie bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą

Ar šuns lojimas tėra emocijos išraiška, ar jame slypi konkreti informacija, kurios žmogus nesupranta? Dirbtinis intelektas (DI) jau geba analizuoti tūkstančius gyvūnų skleidžiamų garsų ir juose aptikti žmogaus ausiai nepastebimus dėsningumus. Tačiau mokslininkams kyla kur kas ambicingesnis...
Antropologė Kristina Šliavaitė. Kaip „kitame“ matyti žmogų, o ne migrantą, musulmoną, pabėgėlį?

Antropologė Kristina Šliavaitė. Kaip „kitame“ matyti žmogų, o ne migrantą, musulmoną, pabėgėlį?

Kaip „kitame“ matyti ne abstrakčią kategoriją – migrantą, pabėgėlį ar su akcentu kalbantį bendrapilietį, bet žmogų? Ir kaip tokiam mąstymo pokyčiui gali pasitarnauti antropologijos mokslas?...