Azija rengiasi pirmajai „Eurovizijai“

Unsplash nuotr.

Ateinantį šeštadienį pirmą kartą vyks azijietiškoji „Eurovizija“, kurioje skambės korėjietiškas popsas (K-pop) ir Bangladešo atlikėjų bitboksas. Taip Europos dainų konkursas savo išskirtinį kičo ir geopolitikos derinį eksportuoja į daugiausia gyventojų turintį pasaulio regioną.

Lapkričio 14 d. Bankoke vyksiančiame pirmajame Azijos „Eurovizijos“ dainų konkurse varžysis 11 šalių, tarp jų – Laosas, Mongolija ir Filipinai.

Konkursas bus tiesiogiai transliuojamas dalyvaujančių šalių televizijose ir platformoje „YouTube“, tačiau kol kas neaišku, ar jis sulauks didelio žiūrovų susidomėjimo.

„Eurovizija“ yra didžiausias pasaulyje tiesiogiai per televiziją transliuojamas muzikos renginys, 2026 m. pritraukęs 131 mln. žiūrovų. Per pastaruosius 70 metų šis konkursas padėjo išgarsėti tokiems atlikėjams kaip grupė ABBA ir Celine Dion.

Azijos „Eurovizija“ žymi pirmąją daugybę šalių apimančią šio konkurso plėtrą, nors 2022 m. buvo surengta ir amerikietiška jo versija. Ši visgi vėliau nebuvo kartojama.

Indija, Japonija ir Kinija Bankoke vyksiančiame renginyje nedalyvaus, o bilietai į konkursą perkami vangiai.

„Eurovizija“ Europoje yra labai populiari, o Azijoje tai visiška naujovė“, – pripažino konkurso vykdomasis prodiuseris Assafas Blecheris.

Tačiau, pasak jo, per trejus pasirengimo metus vis dėlto pavyko sužadinti visuomenės susidomėjimą renginiu.

„Staiga jie suprato „Eurovizijos“ dvasią“, – kalbėdamas apie prie renginio prisidėjusius žmones sakė jis, išskirdamas „muziką ir ekstravaganciją“.

„Tai langas į kitas šalis, jų muziką, žmones ir kostiumus“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Blecheris.

Jis pridūrė besitikintis, kad tai bus pirmasis iš daugelio tokių konkursų.

Pasigenda provokacijų

Finalininkai buvo atrinkti per nacionalinius konkursus. Tarp jų yra ir jau išgarsėjusių atlikėjų, pavyzdžiui, vietnamietė Toc Tien, su savo šokių popmuzikos kūriniu laikoma viena konkurso favoričių.

Pietų Korėjai atstovaus K-pop žvaigždė Junhee, Bangladešas siunčia vien iš vyrų sudarytą a cappella bitbokso grupę „Beatmosphere“, o Nepalui atstovaus roko muziką atliekantis Pratikas Himalas Rai.

Azijos konkursas rengiamas tuo metu, kai „Eurovizija“ savo 70-metį mini temdoma nesutarimų. Penkioms šalims boikotavus 2026 m. konkursą dėl Izraelio dalyvavimo, jo žiūrovų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 35 milijonais.

Tačiau konkursą nesutarimai lydėjo nuo seno – nuo septintajame dešimtmetyje vykusių protestų dėl diktatoriaus Francisco Franco valdomos Ispanijos dalyvavimo iki Rusijos pašalinimo dėl 2022 m. pradėtos invazijos į Ukrainą.

Pirmą kartą 1956 m. nacionalinių visuomeninių transliuotojų eksperimentu tapęs konkursas ilgainiui virto kultūriniu reiškiniu, garsėjančiu ekstravagantiškais sceniniais pasirodymais, kiču ir įvairių žanrų muzika. Jis taip pat turi gausų LGBTQ bendruomenės gerbėjų būrį.

Europai vis labiau integruojantis, konkursas plėtėsi, o jo geografija peržengė žemyno ribas – kitais metais prie jo prisijungs ir Kanada. Ilgainiui politika jame tapo ne mažiau svarbi nei muzika.

Balsai skaičiuojami pagal dalyvaujančias šalis: pusę galutinio rezultato lemia vertinimo komisijos, kitą pusę – žiūrovai. Nė viena šalis negali balsuoti už save, todėl balsavimui dažnai įtakos turi valstybių tarpusavio santykiai.

A. Blecherio teigimu, Azijos konkurse tai galėtų pasireikšti, pavyzdžiui, Kambodžos ir Tailando, kurie pernai konfliktavo dėl bendros sienos, žiūrovų balsavimu vieniems prieš kitus.

Tačiau, kaip apgailestavo rašytojas ir „Eurovizijos“ ekspertas Deanas Vuleticas, Azijos konkurse, kurį, kitaip nei europietiškąją „Euroviziją“, organizuoja komerciniai transliuotojai, daugiausia skambės dainos apie meilę.

Kaip išimtį jis paminėjo Filipinų popmuzikos atlikėją Carmelle, kurios energinga daina „Sobra-Sobra“ („Per daug“) ragina moteris būti savarankiškas ir pasitikėti savimi.

„Konkursui trūksta provokatyvių ar prasmingų žinučių, kurios galėtų sulaukti tarptautinės auditorijos atgarsio. Būtent tuo europietiškoji „Eurovizija“ išsiskiria iš kitų dainų konkursų“, – AFP sakė D. Vuleticas.

Biudžeto mažinimas

Rengiant konkursą kilo organizacinių sunkumų, be kita ko, kaip pranešama, dėl milijonu dolerių sumažinto biudžeto. Dėl to organizatoriams praėjusį mėnesį teko paskelbti pareiškimą ir patikinti, kad konkursas tikrai įvyks.

„Problemų dėl biudžeto būna visada. Tai pirmieji metai, todėl turime dirbti esant tam tikriems apribojimams“, – sakė A. Blecheris ir pridūrė, kad renginys bus „įspūdingai prodiusuotas“.

Kai kurie atlikėjai dainuos gimtąja kalba, kiti – angliškai. Pastarąjį variantą pasirinko ir Malaizijos žvaigždė Aina Abdul, siekianti pasiekti platesnę auditoriją.

Butanui atstovausiančiam Nyendrai, kuris vilkėdamas tradicinius drabužius atliks folkloro ir popmuzikos elementų turinčią meilės dainą, konkursas suteiks galimybę pasirodyti gerokai platesnei auditorijai nei jo gimtosios šalies 800 tūkst. gyventojų.

Jam gali neblogai sektis, nes „Eurovizijos“ žiūrovai dažnai palaiko mažiausias šalis, kurios nelaikomos favoritėmis.

A. Blecherio teigimu, jei šios savaitės konkursas vyks sėkmingai, 2027 m. renginyje jau norėtų dalyvauti 16 ar 17 šalių ir teritorijų.

Tarp susidomėjusiųjų jis mini Kiniją, Honkongą ir Taivaną. Toks dalyvių sąrašas neabejotinai suteiktų konkursui ir geopolitinį atspalvį.

ELTA, AFP inf.

Išklausyti garso formatu







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 45 (2026)

    Savaitė - Nr.: 45 (2026)





Daugiau >>