Nacionaliniame vėžio centre pristatytas asociacijos „Kraujas“ išleistas atnaujintas leidinys žmonėms, susidūrusiems su onkologine liga, ir jų artimiesiems. Pirmoji knyga „Ką valgyti susirgus vėžiu?“ pasirodė 2014 metais. Per daugiau nei dešimtmetį keitėsi mokslo žinios, gydymo galimybės ir pacientams kylantys klausimai, todėl naujasis leidimas buvo parengtas iš naujo, gerokai išplėstas ir išaugo iki 608 puslapių. Jis skirtas onkologine liga sergantiems žmonėms, jų artimiesiems ir sveikatos priežiūros specialistams.

Jame mityba aptariama ne tik kaip produktų ar maistinių medžiagų pasirinkimas. Knygoje kalbama apie mitybą gydymo metu ir po jo, svorio mažėjimą ir mitybos nepakankamumą, apetito stoką, skonio ir uoslės pokyčius, pykinimą, virškinimo sutrikimus, maisto saugą, dirbtinį maitinimą, psichologinį santykį su maistu ir fizinį aktyvumą.

Prie leidinio daugiau nei metus dirbo asociacijos „Kraujas“ suburta skirtingų sričių specialistų ir kūrėjų komanda – gydytoja dietologė, psichologė, kineziterapeutė, receptus knygai sukūrusi virtuvės šefė, leidinį recenzavę gydytojai, fotografė ir iliustratorė. Siekta, kad knyga būtų ne tik mokslo įrodymais pagrįsta ir praktiška, bet ir patraukli, maloni atsiversti bei naudinga skirtingais ligos ir gydymo etapais.

Praktinę leidinio dalį papildo daugiau nei 100 receptų. Dauguma jų atitinka sveikatai palankios, visavertės mitybos principus ir tinka ne tik gydymo laikotarpiu, bet ir kasdieniam visos šeimos stalui.

Asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė sako, kad mintis iš esmės atnaujinti prieš daugiau nei dešimtmetį išleistą knygą kilo nuolat bendraujant su pacientais ir jų artimaisiais.

„Svarbiausias postūmis išleisti knygąkilo bendraujant su pacientų bendruomene. Apie mitybą kalbama daug, bet pacientai vis dar sako, kad trūksta aiškios informacijos. Pasiklysti nesunku: „top 10“ sąrašai, draudimai, pažadai ir mitai dažnai verčia žmones be reikalo save riboti. Todėl šioje knygoje pateikiama medicinos mokslu grįsta informacija, praktiniai atsakymai į kasdienius klausimus ir gairės,kurios padėtų žmogui mažiau blaškytis ir lengviau priimti kasdienius sprendimus“, – sako I. Drėgvienė.

Pasak jos, todėl buvo nuspręsta ne tiesiog pakartoti ankstesnį tiražą, o leidinį iš esmės peržiūrėti ir išplėsti.

„Svarbu buvo, kad knyga būtų naudinga ne tik žmogui, kuris ką tik išgirdo diagnozę ar pradėjo gydymą, bet ir vėliau – visame ligos ir sveikimo kelyje, kai klausimai keičiasi kartu su žmogaus situacija. Norėjome, kad pati knyga būtų tarsi jos tema – spalvinga, patraukli ir maloni atsiversti, todėl daug dėmesio skyrėme ne tik turiniui, bet ir iliustracijoms, fotografijoms, receptams bei visam leidinio vizualiniam pojūčiui“, – teigia asociacijos vadovė.

Didžiąją leidinio mitybos dalį parengusi gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė pabrėžia, kad vieno universalaus mitybos plano visiems onkologiniams pacientams nėra.

„Sergant vėžiu mityba turi būti pritaikyta konkrečiam žmogui – jo ligai, gydymui, savijautai ir tuo metu kylantiems sunkumams. Kartais pacientas taip stengiasi valgyti „sveikai“, kad pradeda pernelyg riboti maistą, nors gydymo metu jam kaip tik svarbu gauti pakankamai energijos ir baltymų. Todėl vienas svarbiausių tikslų – ne kurti naujus draudimus, o padėti žmogui tinkamai maitintis konkrečioje situacijoje“, – sako gydytoja dietologė.

Leidinyje daug dėmesio skiriama ir mitybos nepakankamumui bei svorio kritimui. Pasak specialistės, į tai svarbu reaguoti kuo anksčiau, o ne tada, kai žmogaus būklė jau ryškiai pablogėjusi.

Atskiras dėmesys skiriamas ir maisto papildams – vienai dažniausiai pacientams klausimų keliančių sričių.

„Papildas nėra savaime nei geras, nei blogas. Tačiau gydymo metu svarbu žinoti, ką ir kodėl vartojame, nes kai kurie papildai gali būti nereikalingi, o kai kuriais atvejais – sąveikauti su gydymu ar net trukdyti jam. Todėl apie jų vartojimą reikėtų kalbėtis su gydančiu gydytoju ar gydytoju dietologu“, – teigia E. Cikanavičiūtė.

Naujajame leidime mityba aptariama ir iš psichologinės perspektyvos. dr. Eglė Urbutienė, psichologė, atkreipia dėmesį, kad valgymas žmogui yra kur kas daugiau nei būdas gauti energijos.

„Maistas mums yra ne tik energijos šaltinis, bet ir malonumas, jaukumas, bendravimas, kasdienių ritualų dalis. Susirgus onkologine liga, santykis su maistu gali pasikeisti – tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą, kartais tampa dar vienu streso, nerimo ar įtampos šaltiniu. O juk ligos metu emocinių iššūkių ir taip netrūksta. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, ką žmogus valgo, bet ir apie tai, kaip jis jaučiasi valgydamas“, – sako E. Urbutienė.

Pasak jos, rūpinimasis mityba neturėtų tapti dar viena našta nei pacientui, nei jo artimiesiems.

„Artimieji labai natūraliai nori padėti, tačiau maistas kartais tampa vieta, kurioje susiduria rūpestis, nerimas ir paciento noras pačiam spręsti. Todėl svarbu išlaikyti ne tik dėmesį mitybai, bet ir pagarbą žmogaus savijautai bei pasirinkimams“, – teigia psichologė.

Leidinio dalį apie fizinį aktyvumą parengusi kineziterapeutė Kotryna Baranovskaja sako, kad onkologinės ligos gydymo metu pacientai neretai ima manyti, jog turėtų kuo daugiau ilsėtis ir kuo mažiau judėti.

„Fizinis aktyvumas gydymo metu nėra apie sportinius rezultatus. Jis turi būti pritaikytas žmogaus būklei, savijautai ir gydymo etapui. Kartais pirmasis žingsnis gali būti labai nedidelis – atsikelti, pasivaikščioti, reguliariai pajudėti tiek, kiek tuo metu leidžia jėgos. Svarbiausia nebijoti judėjimo ir suprasti, kad tinkamai parinktas fizinis aktyvumas gali būti svarbi kasdienės savijautos dalis“, – sako K. Baranovskaja.

Leidinyje taip pat aptariami su vėžiu susijęs nuovargis, skausmas, limfedema, periferinė neuropatija ir kiti sunkumai, galintys paveikti žmogaus galimybes judėti.

Leidinio receptų dalį kūrusi virtuvės šefė ir receptų autorė Aida Čepukaitė sako, kad svarbiausia buvo galvoti apie žmogų, kuriam ne kiekvieną dieną pakanka jėgų ilgai stovėti virtuvėje.

„Norėjosi, kad receptai būtų ne tik maistingi, bet ir realiai pagaminami. Gydymo metu gali būti dienų, kai žmogus turi mažiau jėgų, pasikeičia apetitas ar skonis, todėl maistas neturėtų tapti dar viena sudėtinga užduotimi. Paprastumas nereiškia, kad maistas turi būti prėskas ar nepatrauklus“, – sako A. Čepukaitė.

„Maistas nėra tik apie pasisotinimą. Jis gali tapti rūpesčio, šilumos ir net gyvenimo džiaugsmo šaltiniu. Todėl kurdama receptus galvojau ir apie tai, kad žmogui norėtųsi valgyti pagal juos paruoštus patiekalus, o ne tik apie tai, kas teoriškai turėtų būti jo lėkštėje. Norėjau, kad tie patys patiekalai tiktų visai šeimai, kad ir sergantis žmogus, ir tas, kuris jam gamina, galėtų valgyti kartu prie bendro stalo“, – teigia virtuvės šefė.

Patikima informacija vietoje dar vieno draudimų sąrašo

Knygą recenzavusi gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad mityba sergant onkologine liga yra viena iš sričių, kurioje pacientams ypač svarbu gebėti atskirti patikimą informaciją nuo nepagrįstų rekomendacijų.

„Pacientui nereikia dar vieno draudimų sąrašo – jam reikia patikimos informacijos, padedančios suprasti, kas konkrečioje situacijoje iš tiesų svarbu. Mitybos rekomendacijos turi remtis mokslo įrodymais, bet kartu būti pritaikomos realiame gyvenime. Būtent tai ir matau kaip vieną didžiausių šio leidinio stiprybių“, – sako E. Gavelienė.

Leidinį kaip mokslo įrodymais grįstą pagalbinę priemonę rekomenduoja Lietuvos hematologų draugija, Lietuvos dietologų draugija ir Lietuvos onkologų draugija.

Naujojo knygos „Ką valgyti susirgus vėžiu?“ leidimo pristatymas visuomenei surengtas Nacionaliniame vėžio centre. Centro direktorius ir vienas leidinio recenzentų doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad patikima ir pacientui suprantama informacija yra svarbi viso gydymo kelio dalis.

„Onkologinės ligos gydymas neapsiriboja vaistais, procedūromis ar chirurgija. Pacientui svarbu suprasti, kaip pasirūpinti savimi ir kasdienybėje – kaip maitintis, išlaikyti fizinį aktyvumą, atpažinti situacijas, kai reikalinga specialistų pagalba. Tokie leidiniai padeda mokslo žinias paversti pacientui suprantama ir praktiškai pritaikoma informacija. Svarbu ir tai, kad ši knyga nekalba apie vieną universalią dietą, o atsižvelgia į skirtingus žmogaus poreikius skirtingais ligos ir gydymo etapais“, – sako V. Pečeliūnas.

Knygos pristatymo renginyje asociacijos „Kraujas“ pirmininkė I. Drėgvienė Nacionalinio vėžio centro direktoriui doc. dr. V. Pečeliūnui įteikė 70 centrui skirtų knygos egzempliorių.

Pirmasis naujojo leidimo tiražas – 3000 egzempliorių. Visas tiražas bus išdalintas nemokamai pacientams, jų šeimoms ir bendruomenei.

Per knygos pristatymo renginius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje numatoma išdalyti iš viso 1000 egzempliorių. Pirmasis pristatymas vyko lapkričio 5 d. Nacionaliniame vėžio centre Vilniuje, o renginiai Kaune ir Klaipėdoje planuojami 2027 metais.

Nuo 2026 m. gruodžio 1330 knygų asociacija „Kraujas“ dovanos savo nariams, kuriems naujai diagnozuota onkohematologinė liga.

Dar 300 egzempliorių projekto rėmėjas Rimanto Kaukėno paramos fondas padovanos šeimoms, kurių vaikas susirgo onkologine liga.

Knyga bus prieinama ir platesnei visuomenei. 60 Lietuvos savivaldybių centrinių viešųjų bibliotekų bus padovanota po du leidinio egzempliorius – iš viso 120 knygų. Dar 250 egzempliorių planuojama perduoti didžiųjų miestų ligoninėms, kuriose diagnozuojamos ir gydomos onkologinės ligos. Leidiniai bus prieinami skyriuose pacientams, jų artimiesiems ir sveikatos priežiūros specialistams.

BNS inf.