Supergyvenimas: kaip būti sveikam, geros formos ir visada energingam (+ knygos ištrauka)

Supergyvenimas: kaip būti sveikam, geros formos ir visada energingam (+ knygos ištrauka)


Leidykla „Briedis“ pristato knygą „Supergyvenimas. Kaip būti sveikam, geros formos ir visada energingam“.


Knygoje „Supergyvenimas“ Darinas Olienas mums pristato visiškai naują požiūrį į sveikatą ir gerovę, supažindindamas su gyvybės jėgomis (kaip jis jas vadina): sveika mityba, hidratacija, detoksikacija, deguonies saturacija ir šarminimu. D. Olienas detaliai išdėsto, kaip palaikyti šiuos procesus, leidžiant organizmui atlikti likusį darbą. Moko, kaip išlaikyti normalų svorį, užkirsti kelią net pačioms rimčiausioms ligoms ir kartu puikiai jaustis. Paaiškina, kad visa tai įmanoma be jokių itin griežtų ar madingų dietų, kurios ilguoju laikotarpiu niekada nepasiteisina.


D. Olienas apkeliavo pasaulį, tyrinėdamas maisto produktų, kuriais daugelį amžių maitinosi vietiniai įvairių kraštų žmonės, sveikąsias savybes. Pritaikydamas savo tyrinėjimus praktiškai, jis sukūrė unikalią ir patvirtintą sveiko gyvenimo būdo formulę, siekiant maksimaliai padidinti savo organizmo potencialą. Knygoje rasite ir skyrelį „Kaip maitintis“, kuriame yra pirkinių sąrašas, patarimai, ko atsikratyti, vadovas, padėsiantis susikurti sveikos bei subalansuotos mitybos planą, ir informacija apie efektyvų maisto papildų vartojimą.

REKLAMA


Šioje knygoje žaismingu ir laisvu stiliumi išsamiai pristatytas išskirtinis požiūris į dietas ir mitybos ypatumus. Tai nesenstantis ir nepaprastai vertingas vadovas, padedantis išsaugoti sveikatą ir maksimaliai padidinti organizmo potencialą.


Knygos ištrauka


Kaip vartoti maisto papildus


Maisto papildų reikšmė ir vartojimas


Pirmiausia įsidėmėkime kai ką svarbaus: papildyti – tai ne pakeisti.


Sveiki būsime tik tada, jei valgysime ir gersime sveikai, kuo daugiau maisto medžiagų gaudami iš šviežio ir neperdirbto maisto. Nesitikėkite, kad, laikydamiesi blogų įpročių atsipirksite prariję vieną kitą tabletę. Iš tiesų, jei nesimaitinsite sveikai ir savimi nesirūpinsite, organizmas nepajėgs tų maisto papildų tinkamai įsisavinti. Turite atsikratyti įsitikinimo, kad vaistai yra visagaliai.


Ir vis tiek, jei negyvename natūraliame ūkyje toli nuo užteršto pasaulio ir nevartojame begalės visiškai šviežio, neperdirbto ir daugiausia neapdoroto maisto, savo mitybą turime papildyti, kitaip negausime visų reikalingų medžiagų. Būtų nuostabu, jeigu to nereikėtų, bet būkime realistai.

REKLAMA


Jei mūsų maiste trūksta tam tikros maisto ar apsauginės medžiagos, pirmiausia turėtume susipažinti su mano aistra – supermaistu (knyga „Mano, kaip supermaisto medžiotojo, gyvenimas“ yra būtent apie jį). Supermaistas yra tikras maistas. Jį vartojame nepakeistą – tokį, koks randamas gamtoje, tik kartais džiovintą arba miltelių pavidalu. Supermaistas turi nepaprastai didelę maisto medžiagų koncentraciją ir įprastai yra gana egzotiškas, bent jau mums. Jo paskirtis – užpildyti įprasto mitybos raciono spragas.


Pavyzdžiui, trūkstant vitamino C, nebūtina gerti tablečių. Į savo mitybos racioną galima įtraukti maltų moringų lapų, vaistinių juodmirčių ar dygliuotųjų ožerškių uogų – tiek turėtų užtekti ir nereikėtų griebtis, kas sukurta laboratorijoje ar fabrike.


Bet sveika mityba ir supermaistas – ne viskas. Reikia dar šio to.


Vieninteliai klausimai: kuo ir kaip papildyti?


Vitaminai


Gerai, pradėkime nuo pagrindų. Visų vitaminų ir mineralų turėtume stengtis gauti iš to, ką valgome ir geriame. Žinoma, kone kiekvieną maisto medžiagą galime rasti susintetintą tablečių ir kapsulių pavidalu. Bet taip gauname tik vieną dalyką, o štai vaisiuose ir daržovėse jų yra daug, tūkstančiai vitaminų ir mineralų, antioksidantų, fermentų, fitocheminių medžiagų, kofaktorių ir ne tik. Jie visi išlaikydami gamtos sukurtą pusiausvyrą, daro labai specifinį biologinį poveikį žmogaus organizmui.



Kodėl, manote, beveik visi maisto papildai ir vaistai rinkoje yra pagaminti iš augalinių cheminių medžiagų? Todėl, kad gamta sugalvojo geriau, nei mes kada nors sugebėtume. Žmogus niekada nesukurs to, ką gamta jau sukūrusi. Atskyrus kokius nors komponentus laboratorijoje, visada atsiras šalutinis poveikis. Gamta yra polimorfinė, joje daug gyvybės formų, procesų ir rezultatų.


Mes net nenutuokiame, ko yra maisto papildų dėžutėje ar buteliuke. Kiekviena sudėtis skirtinga. Kiekviename produkte yra vis kita versija to, ką įmonė skelbia, bet mes neturime jokių įrodymų, kad organizmui tas papildas biologiškai tinkamas, nors tai yra svarbiausia. Be to, nežinome, kokių dar medžiagų tame produkte yra, o jų tikrai yra.


Valgant obuolį ar salotas, abejonių nekyla. Žinome, kad tai gyvas maistas, toks pat gyvas, kaip ir mes. Žinome visus ingredientus, ir nereikia skaityti sudėties.


Iš pradžių sakiau, kad vitaminų turėtume gauti iš natūralių šaltinių, bet yra dvi išimtys.


Vitamino D reikšmė vėžio prevencijai


Vitaminas D yra vienas galingiausių kovos su vėžiu elementų mūsų organizme ir turi nesuskaičiuojamą gausybę kitų vertingų ir imunitetą stiprinančių savybių. Įprastai jo gauname iš saulės šviesos. Bet, pasitepus kremu nuo saulės, organizmas šio svarbaus vitamino nepagamina. Kremas nuo saulės, kurio apsaugos faktorius 8, odos gebėjimą pagaminti vitaminą D sumažina 99,9 procento – tikrai nekokia išeitis. Ką jau kalbėti apie tai, kad daugumos kremų nuo saulės sudėtyje yra oksibenzono – cheminės medžiagos, kenkiančios hormonų veiklai ir dirginančios odą. Yra vadinamųjų ekspertų, patariančių būti lauke tik pasitepus kremu nuo saulės. Tai neprotinga. Turime saugotis, kad nenudegtume, bet saulės bijoti nereikia.

REKLAMA


Vis dėlto, net ir gaudami saulės šviesos, ko gera, vis tiek turime vartoti vitamino D papildus. Ypač tie žmonės, kurie dirba patalpose ar gyvena ten, kur žiemos ypač šaltos. 2006 metais pradėtame tyrime, paskelbtame Amerikos visuomenės sveikatos žurnale, teigiama: „Dauguma tyrimų parodė pakankamo vitamino D kiekio organizme sąsają su mažesne rizika susirgti vėžiu. Rezultatai verčia manyti, kad pastangos padidinti vitamino D kiekį organizme, vartojant vitamino D papildus, gali sumažinti sergamumą vėžiu ir mirštamumą nuo jo patiriant nedaug išlaidų ir labai nereikšmingą šalutinį poveikį arba visai jokio.


Kitas natūralus vitamino D šaltinis yra grybai. Juos valgydami, gausite sveiką vitamino D dozę. Bet yra ir papildų, pagamintų iš grybų, kurie turėjo sąlytį su ultravioletiniais A ir B spektro spinduliais. Puikus sprendimas. Geriau nei vartoti laboratorijoje susintetintą vitaminą D.“


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.