Gegužės pradžioje išrinktam Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui žadant per artimiausią mėnesį priimti galutinį sprendimą dėl tolimesnio darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog šiuo metu tvyranti sumaištis neturėtų būti amžina. 

„Tas bardakas koalicijoje neturėtų tęstis amžinai. Šiuo atveju socialdemokratai tikrai turi galimybę priimti ryžtingus sprendimus. Jeigu jie to nepadarys iki šio mėnesio pabaigos arba šioje pavasario sesijoje, klausimas, ar apskritai jie pajėgs tokius sprendimus priimti ateityje (…). Šitoje vietoje turbūt reikėtų labai aiškiai apsispręsti – dedame tašką arba nepaliekame amžino daugtaškio“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda. 

„Aš vis apie tą kantrybės taurę galvoju. Manau, kažkur joje yra skylė. Kai jau atrodo pasiekia kantrybės taurės kraštus, žiūrėk – iš kažkur pradeda varvėti ir ta kantrybės taurė vėl pustuštė. Kantrybė yra geras bruožas ir, be jokios abejonės, kartais ji labai padeda žmogui. Bet aš nežinau, ar šiuo atveju šiai partijai auksinė kantrybė pasitarnaus. Jeigu tikrai yra dalykų, dėl kurių valdančioji koalicija tampa beprasmė arba labai sunkiai suvokiama – šiuo atveju kalbame apie nacionalinio saugumo prioritetą, – ir kai viena iš partijų balsuoja taip, kaip jai patinka, transliuoja savo mintis, kad ji visiškai su šituo sprendimu nesutinka (aš kalbu apie Kapčiamiestį), bet leidžia kai kuriems savo frakcijos nariams balsuoti kitaip, tai yra, atsiprašau, bardakas“, – akcentavo jis. 

Įtampa koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo. Tuomet dar laikinai partijos pirmininko pareigas ėjęs Mindaugas Sinkevičius savo nuomonę šiuo klausimu žadėjo pareikšti praėjusį penktadienį vykusio LSDP suvažiavimo metu, tačiau išrinktas pirmininku savo pozicijos dėl tolimesnio koalicijos darbo neatskleidė – tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu, įvertinus visas aplinkybes. 

Socialdemokratų lyderis taip pat teigė, kad pasikalbės su „aušriečių“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu. Jo teigimu, koalicijoje santykiai tarp partnerių niekada nėra nei itin malonūs, nei itin draugiški, tačiau juos, kokie komplikuoti bebūtų, esą reikia palaikyti. 

Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ yra ne kartą išsakę ir kai kurie LSDP nariai. 

M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad dėl darbo koalicijoje „minimalūs“ pokalbiai su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais vyksta. Apie tai užsiminė ir šios frakcijos Seime seniūnas Lukas Savickas. Politikas tvirtino, jog „minimalūs“ pokalbiai su socdemais vyksta jau pusę metų. 

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime.

Kritikuoja Seime likusį dirbti Palucką

Seimui panaikinus buvusio premjero Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę, pastarasis sako ketinantis likti dirbti parlamente. Savo ruožtu šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, jog tokioms aplinkybėms susiklosčius, politikų sprendimai turėtų būti principingesni. Taip esą būtų galima sumažinti ne tik savo, bet ir visai partijai tenkančią reputacinę žalą. 

„Taip, reputacinė žala yra čia, bet norint sumažinti tą reputacinę žalą sau pačiam ir savo partijai ypatingai, sprendimai turėtų būti principingesni, kitokie. Šia prasme, taip, aš esu nusivylęs“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė prezidentas. 

„Jų (Seime dirbti liekančių Sauliaus Skvernelio ir G. Palucko) pačių sprendimas yra jų pačių sprendimas. Be abejo, tai yra asmeninis apsisprendimas. Aš šituos dalykus matau kiek kitaip“, – akcentavo jis. 

Šalies vadovo nuomone, socialdemokratų garbės pirmininko Vytenio Povilo Andriukaičio elgesys bei sprendimai, panašiai situacijai susiklosčius, buvo tinkamesni.

„Tam, kad galėčiau geriau pagrįsti savo mintį, prisimenu V. Andriukaičio istoriją. Tai yra vienas iš socialdemokratų lyderių, turbūt ir moralinių lyderių, kuris, irgi susiklosčius panašiai situacijai, pasitraukė, apsigynė ir oriai grįžo atgal – jis dabar yra politikoje. Toks modelis man turbūt būtų pats priimtiniausias“, – kalbėjo prezidentas. 

Prezidentas: esu priverstas konstatuoti, kad Paluckas ne iki galo pasakydavo

Prieš mažiau nei metus, įsibėgėjus žurnalistiniams tyrimams apie tuometinio premjero G. Palucko praeities bei verslo ryšius, politikas buvo susitikęs situacijos aptarti su prezidentu. Po vieno tokių susitikimų G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigė, jog ministro pirmininko paaiškinimai prezidentą įtikino.

Tiesa, dabar G. Nausėda pripažįsta, jog tuometinis premjeras jam veikiausiai pasakė ne viską. 

„Melavo – taip negalėčiau sakyti. Deja, esu priverstas konstatuoti, kad jis ne iki galo pasakydavo. Tų susitikimų buvo ne vienas ir ne du. Ne iki galo pasakydavo tai, ką privalėdavo man pasakyti, o tai pasakydavo jau kitame susitikime. Savotiškas informacijos dozavimas, kai vis po arbatos šaukštelį pasakoma daugiau, bet iki galo viskas nepasakoma“, – interviu LRT televizijai kalbėjo prezidentas. 

„Tai šiuo atveju aš jau esu atsakęs į panašų klausimą: mes nesame prokurorai, mes neturime būtinų instrumentų, analizės priemonių, kad galėtume priimti teisėsaugos sprendimus. Taip, mes išklausome ir bandome suprasti, ar žmogus iš tikrųjų gali toliau eiti savo pareigas, ar tie argumentai, kuriuos jis pateikia, atrodo svarūs. Bet mūsų sprendimai nepakeičia teisėsaugos institucijų proceso, kuris dabar jau yra prasidėjęs. Galiu pasakyti tik tiek, kad tuo metu pateikta informacija įtikino, bet ji buvo tiesiog ne visa“, – aiškino jis. 

Kaip skelbta, ketvirtadienį Seimas panaikino buvusio premjero, parlamentaro G. Palucko teisinę neliečiamybę. Už imuniteto panaikinimą balsavo 93, prieš – 2, susilaikė – 3 Seimo nariai. Tam, jog būtų panaikinamas parlamentaro teisinis imunitetas, reikia bent 71 Seimo nario balso. 

Balsavimo metu prieš balsavo demokratų frakcijos atstovas Dainius Varnas bei „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Susilaikė „Nemuno aušros“ atstovai Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius bei Kęstutis Bilius. Vis tik, pasibaigus balsavimui D. Varnas tikino suklydęs ir prašė jo balsą protokolui užskaityti „už“. Tuo metu pats G. Paluckas balsavime nedalyvavo. 

Antradienio rytą generalinė prokurorė kreipėsi į Seimą dėl leidimo patraukti ekspremjerą G. Palucką baudžiamojon atsakomybėn. Politikas sutiko, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka, tačiau įtarimus neigė. 

Generalinės prokurorės parlamentui išsiųstame kreipimesi nurodoma, kad prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime. Jis atliekamas pagal baudžiamojo kodekso 228 straipsnį dėl piktnaudžiavimo ir 189-ąjį straipsnį dėl neteisėto praturtėjimo.

Kreipimesi nurodoma, jog Seimo narys su žmona Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto – įnešant grynuosius pinigus į bankus, už grynuosius įsigyjant automobilius, nekilnojamąjį turtą bei vertybinius popierius. Šį turtą ekspremjeras su sutuoktine galėjo įsigyti nuo 2010 m. gruodžio iki 2024 m. pabaigos. 

Pasirodžius šiai informacijai, politikas tvirtino stabdantis narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), teigė sutiksiantis, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka. 

Pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius, liepos pabaigoje socialdemokratas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.

ELTA inf.