Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis tikisi labiau subalansuotos Taivano reakcijos į Lietuvos siekį spręsti Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo klausimą. Taip pat – kad klausimą pavyks išspręsti dar šiemet.

„Aš kažkaip norėčiau, kad Taivano atsakas į mūsų veiksmą būtų labiau subalansuotas. Iš tikrųjų Užsienio reikalų ministerija stengiasi išspręsti šį klausimą ne santykių su Taivanu sąskaita ir tikiuosi, kad tai ir bus padaryta“, – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo D. Matulionis.

Pasak jo, Lietuvai dar teks palaikyti nemažai kontaktų tiek su Taivanu, tiek su Kinija, o šį klausimą tikimasi išspręsti dar šiais metais.

D. Matulionio teigimu, siekis atkurti diplomatinius santykius su Kinija yra įrašytas į Vyriausybės programą, o Taivano atstovybės klausimas Pekinui yra viena iš „raudonųjų linijų“.

„Šis konkretus sprendimas sukėlė abejonių, ar mes esame ta valstybė, kuri laikosi šio bazinio principo“, – sakė prezidento patarėjas, primindamas Lietuvos įsipareigojimą laikytis vienos Kinijos politikos.

Jis taip pat kritikavo ankstesnę Vyriausybę, kuri, anot jo, sprendimą dėl Taivano atstovybės pavadinimo priėmė skubotai, nepakankamai įvertinusi situaciją.

„Aš nesakyčiau, kad tai buvo klaida, bet galbūt tikėtasi daugiau“, – teigė D. Matulionis.

Anot jo, santykių su Kinija normalizavimas svarbus ir dėl Lietuvos saugumo interesų bei artėjančio pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai. Patarėjas pabrėžė, kad tiesioginė grėsmė Lietuvai yra Rusija, o Kinija kelia rimtą iššūkį visam Vakarų pasauliui, ypač dėl savo įtakos kritinių mineralų tiekimo grandinėms.

Komentuodamas galimus sprendimus, D. Matulionis ragino klausimą palikti Užsienio reikalų ministerijos diplomatams ir ieškoti tarpinio sprendimo.

„Užduotis labai aiškiai buvo suformuluota ir Vyriausybės, ir prezidento – atstatyti diplomatinius santykius su Kinija. Na, ir tai, be abejo, yra susiję su viena problema – Taivano atstovybės pavadinimu“, – sakė jis.

Vis dėlto D. Matulionis tikino, kad Lietuvos politika Kinijos ir Taivano atžvilgiu nesikeičia.

„Niekas mūsų politikos Kinijos atžvilgiu nesiruošia keisti. Niekas nenori keisti politikos Taivano atžvilgiu. Yra vienas konkretus dirgiklis, kurį reikia išspręsti, ir norėtųsi, kad tai būtų padaryta geranoriškai“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar nepavykus susitarti Lietuva galėtų uždaryti Taivaniečių atstovybę, jis tokio scenarijaus nenorėjo svarstyti.

„Tikrai nenorėčiau eiti taip toli ir kalbėti apie kažkokį uždarymą. Manau, kad tikrai dar neišnaudotos visos diplomatinės galimybės. Vėl grįžtu prie to paties – ieškokime diplomatinio sprendimo“, – sakė prezidento patarėjas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, jog Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymai keisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą buvo suderinti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).

„Aš atsakingai galiu pareikšti, kad su JAV pareigūnais buvo derinta“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė D. Matulionis.

„Tai yra mūsų apsisprendimo klausimas – tai nėra klausimas pritarė, nepritarė, bet aiškiai indikuojama, kad tai yra mūsų nacionalinio apsisprendimo klausimas“, – pabrėžė prezidento vyriausiasis patarėjas.

Naujienų portalas „Delfi“ pirmadienį skelbė, kad rugsėjo 24 d. URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą iki spalio 1 d.

Skelbiama, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

Taivano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo po kruopščių derybų susitarė abi vyriausybės ir kad planų jį keisti nėra, antradienį pranešė „RTI News“.

Prezidentas G. Nausėda patvirtino žinojęs apie URM pokalbius su taivaniečių atstovais dėl atstovybės pervadinimo, tačiau teigė nesuprantantis, kodėl ši informacija nebuvo vieša.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sakė, kad ministerijos ir Taivaniečių atstovybės Vilniuje atstovai buvo aptarę skirtingus dvišalių santykių aspektus, tačiau jis nepatvirtino, ar buvo išsakytas prašymas keisti atstovybės pavadinimą.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.

Premjeras yra išreiškęs lūkestį, kad jo vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytą tikslą užsienio reikalų ministrui pavyks pasiekti dar iki šalies pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai.