Inovacijų agentūros duomenimis, pernai Lietuva pirmą kartą eksportavo daugiau paslaugų nei prekių – tai signalizuoja apie augančią aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus svarbą. Pasak Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo departamento vadovo Justino Didikos, paslaugų sektoriaus plėtra išliks viena ryškiausių ateinančio dešimtmečio Lietuvos darbo rinkos tendencijų, kurią reikšmingai skatins auganti šalies startuolių ekosistema.

„Aukštos pridėtinės vertės paslaugų verslai ir skaitmeninės platformos vis labiau plės veiklą tarptautinėse rinkose ir kurs naujas darbo vietas. Kartu keisis ir darbdavių lūkesčiai – vis labiau reikės specialistų, kurie ne tik išmano savo sritį, bet ir geba naudotis naujausiomis technologijomis, prisitaikyti prie pokyčių bei pritaikyti skirtingų sričių žinias sprendimams kurti“, – sako J. Didika.

Pramonės sektorius taip pat išliks ne mažiau svarbus – jame sparčiai vystosi lazerių, kosmoso technologijų, pažangios elektronikos bei gynybos pramonės sritys, kurių augimui reikės specialistų, gebančių derinti naująsias kompetencijas su skirtingų disciplinų žiniomis. Todėl itin vertingus bus STEAM kompetencijos – gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos žinios bei gebėjimas jas pritaikyti praktiškai.

Viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių ateities darbo rinkoje keisis darbuotojams reikalingų kompetencijų pobūdis, pasak J. Didikos, bus DI ir automatizacijos plėtra. Technologijoms perimant vis daugiau rutininių užduočių, vis didesnę reikšmę įgis gebėjimas spręsti problemas, kurti strategijas ir savarankiškai priimti sprendimus.

„Gebėjimas kelti naujus klausimus, originaliai pažvelgti į problemą ir ieškoti galimybių išliks svarbiu žmogaus pranašumu. Technologinės žinios turės derėti su kūrybiškumu, kritiniu mąstymu, lankstumu ir gebėjimu bendradarbiauti. Darbuotojai turės ne tik analizuoti duomenis, bet ir kritiškai vertinti DI sugeneruotus atsakymus, tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose bei atpažinti galimas klaidas“, – pabrėžia jis.

Dar viena kompetencijų grupė, kurios reikšmė ateityje tik didės, – emocinis intelektas ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Pasak J. Didikos, darbuotojo vaidmuo per artimiausią dešimtmetį pereis nuo vykdytojo prie vertintojo ir stratego, o po dešimtmečio darbuotojus išskirs gebėjimas užmegzti žmogišką ryšį ir telkti komandas.

Ryškėjančios darbo rinkos tendencijos gali tapti svarbiu orientyru šiandienos 9–12 klasių mokiniams, svarstantiems apie savo profesinę ateitį. Suprasdami, kaip keisis darbuotojams keliami reikalavimai, jie gali jau mokykloje pradėti ugdyti ateityje reikalingus įgūdžius, pažymi J. Didika.

„Visgi jauniems žmonėms pirmiausia patarčiau profesiją rinktis atsižvelgiant į tai, kas patinka ir kam natūraliai norisi skirti laiko. Svarbiausia išlaikyti smalsumą, norą nuolat tobulėti ir nebijoti išbandyti savo idėjų praktiškai. Galbūt net ir šiandieninis pomėgis ilgainiui taps profesija ar nuosavu verslu, kuriančiu darbo vietas ir kitiems“, – teigia ekspertas.

Apie ateities darbo rinkai reikalingus įgūdžius su jaunais žmonėmis verta ne tik kalbėti, bet ir sudaryti galimybes juos ugdyti praktiškai – savarankiškai ieškoti problemų sprendimų, dirbti komandoje, eksperimentuoti ir mokytis iš savo patirties. Pasak „Solve for Tomorrow“ vadovės Eglės Tamelytės, tokios veiklos padeda mokiniams suprasti, kaip mokykloje įgytas žinias pritaikyti realiose situacijose, atrasti savo stipriąsias puses ir labiau pasitikėti savo gebėjimais.

„Darbo rinkoje vis svarbesnis tampa gebėjimas ne tik atlikti pavestas užduotis, bet ir pačiam pastebėti problemą bei pasiūlyti, kaip ją išspręsti. Tam reikia ne vien žinių, bet ir kūrybiškumo, iniciatyvos, mokėjimo bendradarbiauti. Šiuos gebėjimus geriausia ugdyti praktiškai, kai jaunas žmogus gali pats išbandyti savo sumanymą, pamatyti, kas veikia, o ką reikėtų keisti. Būtent tokią galimybę suteikiame vyresniųjų klasių moksleiviams organizuodami STEAM žiniomis paremtą programą“, – sako E. Tamelytė.

Anot jos, kuriant savas idėjas svarbu ne tik rasti tinkamą sprendimą, bet ir suprasti, kaip iki jo prieinama. Mokiniams tenka įsigilinti į pasirinktą problemą, apsvarstyti skirtingas galimybes, pasidalyti atsakomybėmis ir pagrįsti savo pasirinkimus. Tokia patirtis padeda pasiruošti situacijoms, su kuriomis jie susidurs ir už mokyklos ribų, nepriklausomai nuo pasirinktos profesijos.

BNS inf.