Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė atkreipia dėmesį, kad nuovargis kaupiasi palaipsniui. Kasdienės užduotys ir mokymosi ritmas reikalauja energijos, todėl vaikui reikia pakankamai poilsio ir aiškios dienotvarkės. Reakcija į sezoninius pokyčius taip pat individuali: vieni vaikai jautriau reaguoja į mažėjantį šviesos kiekį, kitiems tai didesnės įtakos neturi. Todėl aiškinantis pasikeitusį elgesį svarbu atsižvelgti ir į tai, kas vyksta vaiko santykiuose su aplinkiniais.

„Vaikas gali neišsipasakoti, nes baiminasi, kad tėvai jo nesupras, nuvertins jo rūpestį ar pernelyg stipriai sureaguos. Todėl svarbu pagalvoti, kas vyksta tarp mūsų, kad vaikas nenori atsiverti. Mūsų tikslas – ne tik jį prakalbinti, bet ir suprasti, kaip galime padėti“, – sako S. Markuckienė.

Pastebėjus, kad vaikas tapo neįprastai tylus, užmaršus ar mažiau valgo, psichologė pataria pokalbį pradėti nuo to, ką matome: „Šiandien esi tylesnis nei įprastai. Kaip jautiesi?“ Tam verta pasirinkti ramią akimirką, kai nereikia skubėti ar priminti neatliktų užduočių. Daug reikšmės turi tonas – nerimastingas klausinėjimas gali paskatinti vaiką dar labiau užsisklęsti.

Psichologė primena, kad nenoras dalytis išgyvenimais gali būti susijęs ir su privatumo poreikiu ar noru pačiam išspręsti problemą. Todėl pokalbis neturėtų virsti reikalavimu atsiskaityti. O vaikui pradėjus pasakoti, svarbu leisti jam paaiškinti, ką išgyvena.

„Jeigu vaikas pasakoja, kad su juo niekas nedraugauja, jam tai yra tikras rūpestis. Išgirdęs, kad nėra dėl ko jaudintis, vaikas gali pasijusti nesuprastas. Geriau ramiai išklausyti ir paklausti: ką tu darei, kaip galvoji elgtis, ar norėtum mano pagalbos ir kokios? Vien tai vaikui padeda pajusti, kad šiuos sunkumus galima spręsti“, – teigia specialistė.

Pasak S. Markuckienės, suaugusiųjų pagalbos labiausiai reikia, kai vaikui trūksta įgūdžių susitvarkyti su išgyvenimais arba situacija tampa per sudėtinga jo gebėjimams. Kartu ieškant sprendimo jis mokosi, kaip elgtis panašiose situacijose ateityje. Būtent taip stiprėja emocinis atsparumas.

Rytinis nenoras eiti į mokyklą nebūtinai reiškia, kad sunkumų kyla būtent joje. Vaikas gali būti neišsimiegojęs, nerimauti dėl kontrolinio darbo ar santykių su bendraamžiais. Tačiau stiprią reakciją kartais sukelia ir tą rytą namuose įvykęs nesutarimas ar netikėtas planų pasikeitimas.

Pavyzdžiui, iš vakaro žadėjus, kad vaiką į mokyklą nuveš tėtis, o ryte apie pasikeitusius planus net nepaaiškinus, jam gali atrodyti, jog į jį neatsižvelgiama. Nedidelis kasdienybės pakeitimas vaikui gali reikšti, kad jo nuomonė ir jausmai nesvarbūs.

Psichologė pabrėžia, kad nuspėjama dienotvarkė suteikia saugumo. Apie pokyčius verta kalbėti iš anksto ir laikytis duotų pažadų. Artumą padeda palaikyti šeimai įprasti pasisveikinimo, atsisveikinimo ar vakaro prieš miegą ritualai, priimtini ir pačiam vaikui.

„Kad ir kas per dieną nutiktų, vaikui svarbu jausti, kad mūsų tarpusavio santykis išlieka artimas. Mažesniems vaikams gali patikti žaismingas pasisveikinimas ar savitas rankų paspaudimas, o paaugliams tai jau gali būti nepriimtina. Todėl reikia atsižvelgti į amžių ir pasitikrinti, ar mums įprastas bendravimo būdas vaikui vis dar malonus“, – pataria S. Markuckienė.

Vaikams reikalingą palaikymą suteikia ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ globojami vaikų dienos centrai. Daugiau kaip 30 tokių centrų visoje Lietuvoje kasdien teikia pagalbą daugiau kaip 800 vaikų, augančių sunkumų patiriančiose šeimose. Čia vaikai susiburia po pamokų, pavalgo, paruošia pamokas, užsiima kūrybine ar edukacine veikla, o centrų darbuotojai padeda jiems ugdyti socialinius įgūdžius, gauti reikalingą pagalbą ir tiesiog džiaugtis vaikyste.

„Vaikų dienos centruose kasdienės situacijos tampa galimybe mokytis bendrauti, geriau suprasti save ir kitus: priimti, kad draugas gali leisti laiką ir su kitais vaikais, išsakyti savo poreikius, spręsti nesutarimus ar paprašyti pagalbos supykus. Šalia esantys suaugusieji padeda vaikams suprasti savo reakcijas, ieškoti tinkamų būdų spręsti sudėtingas situacijas ir mokytis, kaip panašiais atvejais elgtis ateityje. Taip stiprėja jų socialiniai įgūdžiai, emocinis atsparumas ir gebėjimas savarankiškai tvarkytis su savo išgyvenimais“, – teigia psichologė.

BNS inf.