Vaiko žodžiai „nenoriu mokytis“ ar „nenoriu eiti į mokyklą“ suaugusiesiems gali nuskambėti kaip ribų tikrinimas ar maištas. Tačiau vaiko teisių gynėjai ragina neskubėti daryti išvadų – už tokio pasakymo gali slypėti nuovargis, nerimas, patyčios ar mokymosi sunkumai.

Kaip padėti vaikui geriau suprasti ir išsakyti savo jausmus, pataria vaiko teisių gynėja Renata Karpovienė.

Pirmiausia – ramus pokalbis

„Pirmasis žingsnis – priimti vaiko žodžius rimtai. Vaikui labai svarbu jausti, kad jo jausmai nėra atmetami ir kad suaugusieji yra pasirengę būti šalia“, – sako R. Karpovienė.

Pokalbį apie nenorą eiti į mokyklą pašnekovė siūlo pradėti ramiai, be priekaištų. Vietoje klausimo „kodėl nenori?“ gali padėti atviresnės formuluotės: „Kaip jautiesi, kai galvoji apie mokyklą? Kas vakar tave mokykloje nudžiugino? Dėl ko dažniausiai liūdi, kai būni mokykloje?“ Tokie klausimai padeda vaikui kalbėti apie patirtis, o ne gintis.

Nenoro eiti į mokyklą priežasčių gali būti įvairių: per didelis mokymosi krūvis, vienišumo jausmas klasėje, patyčios ar mokymosi sunkumai, kurių vaikas pats dar nemoka įvardyti. Kartais „nenoriu“ reiškia ir baimę suklysti arba nepateisinti savo ar suaugusiųjų lūkesčių.

Kitas žingsnis – konkretūs sprendimai

Išsiaiškinus, kas vaiką slegia, lengviau ieškoti pagalbos būdų. Kartais pakanka aiškesnės dienos struktūros, mažesnių ir realistiškesnių lūkesčių, papildomo dėmesio ruošiant pamokas. Kitais atvejais gali būti reikalingas pokalbis su mokytoju ar mokyklos psichologu.

Jei įtariamos patyčios, svarbu nedelsti – kreiptis į klasės auklėtoją, mokyklos administraciją, ieškoti mediacijos galimybių. Vaikas neturėtų likti vienas su tuo, kas jį žeidžia.

Vaiko teisių gynėja atkreipia dėmesį, kad šiandien daugelis vaikų patiria spaudimą pasiekti daugiau – tiek mokykloje, tiek užklasinėse veiklose. Todėl svarbu aiškiai parodyti, kad vaiko vertė nepriklauso vien nuo pažymių ar rezultatų. Saugumo ir priėmimo jausmas yra pagrindas, be kurio mokymasis tampa gerokai sunkesnis.

„Svarbu stebėti pokyčius. Jei vaikas, anksčiau noriai ėjęs į mokyklą, staiga pradeda vengti pamokų, skųstis pilvo ar galvos skausmais, užsisklendžia – tai gali būti ženklas, kad jam reikia pagalbos“, – pažymi R. Karpovienė.

Pranešimas spaudai.