„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šilumos energija šį sezoną gali brangti apie 10–15 proc. Tam įtakos turės ir nuo šių metų panaikinta PVM lengvata šildymui, ir padidėjusios biokuro bei gamtinių dujų kainos. Tačiau kokia išlaidų eilute tai virs kiekvieno mūsų sąskaitose, priklausys nuo daugybės skirtingų veiksnių.

Pirmiausia, šilumos kainų pokyčiai skirtingose savivaldybėse nebus vienodi. Nors Lietuvoje daugiausiai šildoma biokuru, dalis šilumos gaminama naudojant gamtines dujas, todėl kainų augimas priklausys ir nuo konkretaus šilumos tiekėjo naudojamo kuro bei jo dalies gamyboje.

Tačiau net ir tame pačiame mieste sąskaitos gali gerokai skirtis. Senesni, nerenovuoti daugiabučiai šilumos paprastai sunaudoja daugiau nei energiškai efektyvūs pastatai, o kuo didesnis būstas – tuo daugiau energijos reikia jam šildyti. Svarbi bus ir oro temperatūra – nuo jos priklausys, kiek šilumos reikės suvartoti.

Taigi prognozuojamas 10–15 proc. brangimas nereiškia, kad būtent tiek padidės kiekvieno gyventojo sąskaita. Vieniems pokytis gali būti mažesnis, kitiems – gerokai didesnis, todėl ruošiantis sezonui svarbu atsižvelgti į konkretaus būsto ypatumus, o ne vien bendrą kainų prognozę.

Vertinant būsimas šildymo išlaidas, svarbu nepamiršti, kad jos didės ne tuščiame šeimos biudžeto lape. Šiemet gyventojų perkamąją galią jau veikia pabrangusi energija ir kitos kasdienės prekės bei paslaugos.

Vienas ryškiausių šio spaudimo pavyzdžių – degalai, kuriems tenka apie 5 proc. Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų. Nuo metų pradžios jų kainos pakilo maždaug 40 proc. Tad, jei anksčiau degalams per mėnesį išleisdavome vidutiniškai 80 eurų, dabar tam pačiam jų kiekiui tenka 30 eurų daugiau.

Ir tai – tik viena bendro kainų augimo dedamoji. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet infliacija Lietuvoje gali siekti apie 5,3 proc., o užsitęsus aukštoms naftos kainoms ji gali būti ir didesnė. Kitaip tariant, brangesnis šildymas prisidės prie išlaidų, kurios jau dabar reikalauja didesnės gyventojų pajamų dalies.

Todėl ruošiantis žiemai svarbu vertinti ne vien būsimos šildymo sąskaitos dydį, bet ir bendrą savo finansinę padėtį.

Turime progą pasiruošti didesnėms išlaidoms ne spėliodami, kokia bus žiema, o remdamiesi savo skaičiais. Pirmiausia verta peržiūrėti praėjusio sezono sąskaitas, ypač už šalčiausius mėnesius. Jos padės įvertinti, kiek šildymas kainuotų šiemet, jei sąskaita būtų 10–15 proc. didesnė. Tai nėra tiksli būsimos sąskaitos prognozė, tačiau geras atspirties taškas planuojant, kiek papildomų lėšų gali prireikti ir kokias nebūtinų išlaidų eilutes galima būtų sumažinti, jei šildymo sąskaitos imtų kelti iššūkių.

Jei įvertinus galimas išlaidas jau dabar matyti, kad jos gali būti sunkiai pakeliamos, verta pasidomėti galimybe gauti šildymo išlaidų kompensaciją. Gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2026 m. – 466 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (699 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

Šildymo sezono metu naudinga stebėti ne tik mokėtiną sumą, bet ir suvartotos šilumos kiekį. Didesnė sąskaita nebūtinai reiškia vien pabrangusią šilumą – ji gali rodyti ir didesnį energijos suvartojimą. Ten, kur gyventojai gali reguliuoti patalpų temperatūrą, verta vengti perteklinio šildymo, pasirūpinti, kad radiatoriai nebūtų užstatyti baldais, o šiluma neišeitų pro nesandarius langus ar duris.

Ilgesniam laikotarpiui svarbiausias klausimas – ne kaip išgyventi vieną brangesnę žiemą, o kaip sumažinti būsto priklausomybę nuo energijos kainų svyravimų. Nerenovuotų daugiabučių gyventojams verta domėtis pastato renovacijos galimybėmis, aptarti jas su kaimynais ir įvertinti ne tik būsimas investicijas, bet ir galimą šilumos suvartojimo sumažėjimą. Renovacija nėra greitas sprendimas šiam sezonui, tačiau būtent pastato energinis efektyvumas ilgainiui gali turėti daugiau įtakos šildymo išlaidoms nei bandymai kasmet prisitaikyti prie naujų tarifų.

ELTA inf.