G. Skaistė: PVM lengvata centriniam šildymui nebus pratęsiama

G. Skaistė: PVM lengvata centriniam šildymui nebus pratęsiama


Penktadienį Vyriausybei pristačius naują antiinfliacinių priemonių paketą, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad jame nėra numatyta pratęsti nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymo centriniam šildymui.


„Galiojantis tarifas yra nustatytas 9 proc. Tai, kas buvo priimta Seime, tai yra 9 proc. dalies kompensavimas iš valstybės biudžeto. Ta priemonė galioja iki šio šildymo sezono pabaigos, tai yra iki balandžio 30 d. Tos priemonės atnaujinti Vyriausybė nesiūlo“, – penktadienį Vyriausybės spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė.


Ministrė aiškino, kad lengvatos pratęsti neketinama, nes centralizuoto šildymo kainų kilimas ateinančiame šildymo sezone nėra prognozuojamas.


„Centralizuotai teikiamam šildymui energijos kainos jau yra pakilusios ir yra įvertintas dujų kainų kilimas, kuris turėjo įtaką centralizuotai teikiamo šildymo kainoms ir tikėtina, kad kitą šildymo sezoną kainos esmingai nesikeis“, – tikino ji.


„Amortizuojamos tos kainos, kurių kilimas yra numatytas jau ateinantiems laikotarpiams“, – pridūrė G. Skaistė.

REKLAMA


Kovo viduryje ypatingos skubos tvarka Seime priimtas Vyriausybės inicijuotas projektas dėl nulinio PVM tarifo taikymo centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui.


„Įstatymo projekte siūloma laikinai iš valstybės biudžeto dengti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas)“, – rašoma dokumente, už kurį priėmimo metu balsavo 112 Seimo narių, niekas nebalsavo prieš, o susilaikė 9 parlamentarai.


Lengvata taikoma atgaline data, nuo šių metų sausio 1 d. iki balandžio 30 d. PVM mokėtojams, tiekiantiems šilumos energiją ir karštą vandenį, reikia patikslinti už praėjusius laikotarpius išrašytus apskaitos dokumentus.


Tuo metu reaguojant į tolesnį kainų augimą, Vyriausybė penktadienį pristatė 2,26 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, kuriuo siekiama stiprinti gyventojų perkamąją galią bei didinti energetinę nepriklausomybę. Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas ir vaiko pinigus, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą.

REKLAMA


Taip pat Ministrų Kabinetas siūlo subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek žmonėms, tiek verslui, o siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą, rengiamos pagalbos schemos pagal Europos Komisijos patvirtintą „Karo komunikatą“.


Pasak finansų ministrės, siūlomoms priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto bus skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mlrd. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, dar 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių, o 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)