Kitų šalių patirtis ir tarptautinių institucijų rekomendacijos liko neišgirstos – nuo kitų metų kaupimas senatvei tampa kiekvieno asmeninis reikalas, o daugelis gyventojų netrukus turės priimti sprendimą, kaip elgtis su savo santaupomis.

Ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Džiaugsmingai žvelgiantiems į savo pensijų fondo sąskaitoje sukauptas lėšas ir jau galvojantiems apie egzotiškas keliones, naują buitinę techniką ar automobilį vertėtų nepamiršti svarbių niuansų. Nusprendus nebekaupti antroje pensijų pakopoje, ne visos fonduose sukauptos lėšos atsidurtų jūsų sąskaitose. Priklausomai nuo to, kaip, kiek ir nuo kada kaupėte, tik apie 60-75 proc. lėšų atitektų jums. Likusi suma būtų pervedama į Sodrą, iš kurios galėtumėte tikėtis didesnės pensijos senatvėje. Bet ir čia yra niuansų.

Kodėl daugelis ES šalių yra įstatymais įpareigojusios gyventojus kaupti lėšas savo senatvei? Tai yra susiję su šiame amžiuje išryškėjusia visuomenės senėjimo tendencija – dėl žemo gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja, o pensinio amžiaus gyventojų yra vis daugiau. Dėl to pradeda braškėti einamaisiais mokėjimais grįstos pensijų sistemos – tokios, kuriose pensininkų pajamos priklauso tik nuo to, kiek tuo metu dirbantys gyventojai sumoka socialinio draudimo įmokų.

Ši demografinė problema yra itin ryški Lietuvoje. Šiuo metu vienam pensininkui tenka trys dirbantieji, o daugelio institucijų projekcijos rodo, kad už poros dešimtmečių šis rodiklis Lietuvoje bus vienas prasčiausių ES – vieno pensininko pajamomis rūpinsis mažiau nei du dirbantieji. Tai reiškia, kad atsisakyti kaupimo ir pasikliauti vien Sodros galimybėmis mokėti solidžias pensijas nėra optimali strategija. Matematika čia negailestinga, tikėjimui ir įtikinėjimams nepasiduoda.

Žinoma, tai ne pirmas Lietuvos pensijų sistemos pertvarkymas ir, tikėtina, ne paskutinis – būsimos ar net ši vyriausybė gali pradėti ieškoti būdų padidinti ne tik dabartinių, bet ir ateities pensininkų pajamas. Tačiau kol kas 1,4 milijono gyventojų turi priimti sprendimą – kaip elgtis su savo santaupomis pensijų fonduose?

Apie galimą lietuvių elgseną šiek tiek sufleruoja Estijos gyventojų patirtis, kuomet 2021 metais liberalizavus kaupimą antroje pensijų pakopoje, maždaug trečdalis iki tol kaupusių nusprendė, kad jiems to nebereikia. Tik maždaug penktadalį atsiimtų lėšų estai nukreipė į ilgalaikes finansines investicijas, o apie ketvirtadalį santaupų išleido vartojimui.

Estijos centrinio banko ekonomistų atliktas tyrimas rodo, kad jaunimas (iki 35 metų) su santaupomis nesielgė labai atsakingai – daugiau nei pusė lėšų buvo išleista per tris mėnesius, o dauguma nesiėmė alternatyvių taupymo ar investavimo strategijų, taip pakenkdami savo ilgalaikėms finansinėms perspektyvoms.

Lietuva, nepaisant viso ekonominio ir socialinio progreso, pagal sukauptą gyventojų finansinį turtą vis dar velkasi ES uodegoje. Lietuvių finansinis turtas – lėšos pensijų ir investicijų fonduose, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, indėliai ir grynieji – sudaro tik apie 56 proc. šalies BVP. Palyginimui, turtingiausiose ir pažangiausiose ES šalyse, nepatyrusiose okupacijos ir skausmingos ekonominės transformacijos, gyventojų finansinis turtas siekia apie 200-250 proc. BVP.

Itin silpnai atrodome pagal gyventojų tiesiogines investicijas į fondus, akcijas ir kitus vertybinius popierius – jos sudaro tik 4,1 proc. BVP, maždaug 10 kartų mažiau nei pažangiausiose ES šalyse. Progresas yra – Lietuvos banko duomenimis investuojančių gyventojų dalis per pastaruosius dvejus metus padvigubėjo – tačiau vertybinių popierių sąskaitas vis dar turi tik apie 7 proc. gyventojų.

Net ir nusprendę atsisakyti valstybės paskatos, nebekaupti senatvei antros pakopos pensijų fonduose arba išsigryninę ketvirtadalį santaupų iš šių fondų, turėtų per daug neatsipalaiduoti, o toliau investuoti savarankiškai. Daug galvoti apie senatvę ar pajamas po dviejų dešimtmečių nėra nei įprasta, nei labai įdomu. Tačiau nebandžiusiems rekomenduoju – vienas maloniausių „pirkinių“ yra ne čia ir dabar išleisti pinigai ne pirmojo būtinumo prekėms, o investicijos į savo ir šeimos ateities poreikius. Finansinio saugumo jausmas ramina ir atpalaiduoja ne blogiau nei egzotiški paplūdimiai.

Pranešimas spaudai.