Apie Albanijos istorinius ir kultūrinius ypatumus bei tai, kuo ši šalis patraukli šiandien, kalbamės su Lenkijoje reziduojančia Albanijos ambasadore Lietuvai Mimoza Halimi.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

– Albanija – šalis, išsiskirianti savo istorija, geografine padėtimi, kultūra. Kur, jūsų nuomone, slypi šios šalies unikalumas?

– Išties Albanija yra unikali šalis. Būtent istorijos, kultūros, gamtos ir žmonių dvasios sintezė tokią ją daro. Albanijos istorija tęsiasi nuo Ilyrijos, Graikijos ir Romos, Osmanų imperijos laikotarpių iki šių dienų. Albanų tauta per šimtmečius išlaikė tvirtą tapatybę, nepaisydama invazijų ir išorės įtakos. Archeologiniai paminklai Butrintis ir Apolonija bei miestai-muziejai Girokasteris ir Beratis yra gilios ir turtingos kultūros įrodymas.

Rytų ir Vakarų sankryžoje esanti Albanija sukūrė daugiamatę kultūrą, kur darniai dera Rytų, Balkanų, Osmanų ir Vakarų Europos elementai. Tai – tikras taikaus musulmonų, krikščionių ortodoksų ir katalikų sambūvio pavyzdys. Albanų kalba yra viena seniausių Europoje ir sudaro indoeuropiečių kalbų šeimos atšaką. Ji neturi giminingų kalbų ir yra pasaulinės kalbotyros lobis.

Nors Albanija nėra didelė valstybė, ji ypatinga ir savo kraštovaizdžiu. Šalis turi didingus kalnus, gilius slėnius, krištolo skaidrumo upes ir žavią pakrantę, apimančią Adrijos ir Jonijos jūras. Albanijos Rivjeros paplūdimiai, nacionaliniai parkai ir kalnų ežerai – nepaprastai gražūs ir neužgožti masinio turizmo. Atvykusiuosius taip pat žavi žmonės. Albanai garsėja svetingumu ir dosnumu. Dera atkreipti dėmesį į mums labai svarbią pamatinę vertybę. „Besa“ – svarbus albanų kultūros principas, reiškiantis lojalumą, garbę ir žodžio laikymąsi. Tai yra esminė albanų tapatybės dalis, kuri suvaidino reikšmingą vaidmenį albanams bendraujant su užsieniečiais.

– Albanijos ekonomika sparčiai auga. Kokie yra pagrindiniai ekonomikos varikliai?

– Šią pažangą skatina keli pagrindiniai veiksniai. Visų pirma – investicijos į infrastruktūrą, ypač į kelius, energetiką ir uostus. Jos sukūrė tvirtą pagrindą ilgalaikiam ekonomikos augimui ir užsienio investicijoms. Tokie projektai kaip Mėlynasis koridorius, arba Adrijos–Jonijos automagistralė, ir energetikos infrastruktūros tobulinimas daro Albaniją strateginiu regiono centru.

Kitas veiksnys – turizmas. Tai – galingas Albanijos augimo variklis, atnešantis daug pajamų ir skatinantis smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą pakrančių ir kalnų vietovėse. Čia matau ir didelį potencialą bendradarbiauti su Lietuva, didinant turizmo srautus ir investicinę partnerystę.

Žalioji energija – dar vienas ramstis. Albanija turi nepaprastą potencialą hidroenergijos, saulės, o pastaruoju metu ir vėjo energijos srityse. Pagrindinės reformos liberalizavo rinką ir pritraukė į šį strateginį sektorių užsienio investicijų.

Galiausiai viena iš pagrindinių ekonomikos augimo paskatų yra integracijos į Europos Sąjungą (ES) procesas. ES lėšos ir techninė pagalba – esminiai veiksniai, prisidedantys prie vidinių struktūrinių reformų, verslo klimato gerinimo ir regioninės ekonominės integracijos. Tai tiesiogiai pagerino standartus, sustiprino institucijas ir atvėrė rinkas, todėl Albanija tampa vis patrauklesnė investuotojams ir strateginiams partneriams.

– Vienas iš jūsų minimų veiksnių – žalioji energija. Atrodo, Albanijai iš tiesų puikiai sekasi?

– Perėjimas prie žaliosios energijos – vienas iš svarbiausių Albanijos prioritetų, siekiant ne tik laikytis tvarumo principų ir tarptautinių klimato susitarimų, bet ir stiprinti nacionalinį energetinį saugumą bei sukurti atsparesnę, konkurencingesnę ekonomiką.

Albanija – unikali regione: daugiau nei 97 proc. energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, daugiausia – hidroenergijos. Tačiau dėl klimato kaitos ir sezoninių vandens srautų svyravimų atsinaujinančius išteklius būtina diversifikuoti, ypač saulės ir vėjo energijos srityse.

Albanija taip pat yra integruota į regioninį tinklą per jungtis su kaimyninėmis šalimis ir dalyvauja Pietryčių Europos bendrojoje energijos rinkoje, sudarydama sąlygas visapusiškesnei integracijai į Europos energijos rinką ir švarios energijos eksportui. Mano nuomone, šioje srityje turime didelį potencialą bendradarbiauti su Lietuva.

– Kiek Albanija patogi gyventi jaunoms šeimoms, vyresniems žmonėms? Kaip sprendžiate demografinius iššūkius?

– Albanija vis daugiau dėmesio skiria socialinei gerovei. Jaunoms šeimoms padidintos subsidijos už pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį vaikus, taip pat skiriama parama būstui įsigyti. Investuojama į lopšelių, darželių prieinamumą, kokybišką visuomeninį švietimą ir taip stengiamasi palengvinti kasdienybę jauniems tėvams. Mūsų šeimos politika orientuota į darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, įskaitant vaiko priežiūros atostogas ir darbo sąlygų lankstumą.

Nėra pamiršti ir senjorai. Albanija turi tvirtas šeimos tradicijas, čia rūpinimasis vyresnio amžiaus žmonėmis – kultūros dalis. Tiesa, vyresniais žmonėmis rūpinasi ir valstybė. Vyriausybė gerina socialinės ir sveikatos priežiūros infrastruktūrą, investuojama į senjorų sveikatos programas, finansinę paramą, plečiamos bendruomeninės paslaugos.

Beje, užsieniečiai, įskaitant europiečius, renkasi Albaniją kaip ramią, prieinamą ir draugišką vietą gyventi dėl švelnaus klimato, mažų pragyvenimo išlaidų ir žmonių svetingumo.

– Daug albanų gyvena ir dirba užsienyje, taip pat Lietuvoje?

– Taip, nemažai albanų gyvena ir dirba užsienyje, įskaitant Lietuvą. Būdama Albanijos ambasadore, didžiuojuosi galėdama pabrėžti, kad užsienyje, taip pat Lietuvoje, gyvenantys albanai savo talentu, profesionalumu ir pilietiniu įsitraukimu atlieka vertingą vaidmenį puoselėjant mūsų šalies įvaizdį. Jie yra vieni geriausių Albanijos ambasadorių, kad ir kur būtų.

Noriu nuoširdžiai pagirti Kauno šokio teatro „Aura“ šokėją Ester Begą. Ji neseniai buvo apdovanota prestižiniu Auksiniu scenos kryžiumi už vaidmenį Birutės Letukaitės spektaklyje „Prarasti prisiminimai“. Jos pasiekimas – ryškus teigiamo mūsų diasporos indėlio į mus priimančių šalių kultūrinį gyvenimą pavyzdys. Mūsų diaspora, susiformavusi per dešimtmečius dėl įvairių priežasčių – istorinių, ekonominių, švietimo, – suvaidino itin svarbų vaidmenį remiant Albanijos vystymąsi.

Visgi migracijos padėtis keičiasi. Albanijos ekonomika stabiliai auga, investuojama į geresnę infrastruktūrą, geresnes gyvenimo sąlygas, turizmo, technologijų ir modernaus žemės ūkio plėtrą, kuriančią daugiau darbo vietų ir verslumo galimybių šalyje. Todėl vis daugiau albanų grįžta, kuria įmones ar prisideda prie veikiančių verslų užsienyje įgytais įgūdžiais ir patirtimi. Vyriausybė taip pat vykdo ryšių su diaspora stiprinimo politiką, įskaitant investicijų platformų plėtrą, universitetų partnerystę ir programas, skirtas specialistams ir jauniems talentams susigrąžinti.

– Kokie iššūkiai, jūsų nuomone, šiandien Albanijai yra didžiausi?

– Nepaisant ekonominės pažangos, iššūkių išlieka teismų sistemos ir kovos su korupcija srityse. Tačiau Albanija įgyvendina teismų reformą, o tai turi teigiamos įtakos kovojant su teismų korupcija.

Kitas iššūkis – spręsti demografines problemas, įskaitant jaunimo emigraciją ir visuomenės senėjimą, taikant įtraukią socialinę ir ekonominę politiką – remiant šeimas, jaunimą, skatinant talentus sugrįžti. Aplinkos iššūkiai – tarša, atliekų tvarkymas ir nekontroliuojama statyba – taip pat turi įtakos gyvenimo kokybei ir turizmo potencialui.

Galiausiai integracija į ES – nacionalinis prioritetas, o vyriausybės iškeltų tikslų ir lūkesčių įgyvendinimas savaime yra iššūkis. Turime įgyvendinti būtinas reformas ir užbaigti stojimo derybas iki 2027 m., jeigu siekiame narystės ES iki dešimtmečio pabaigos.

– Kas svarbu plėtojant Lietuvos ir Albanijos santykius? Kokius juos matote šiandien?

– Pirmiausia noriu pabrėžti, kad Albanijos ir Lietuvos santykiai – labai geri. Lietuva buvo ir tebėra tvirta Albanijos integracijos į ES rėmėja, dalijasi savo patirtimi vykdant reformas, lėmusias narystę ES. Tai – pagrindinis mūsų bendradarbiavimo ramstis.

Abi šalys yra NATO narės ir bendradarbiauja kitose tarptautinėse organizacijose. Albanija prisideda prie Baltijos šalių saugumo. Mūsų kariai tarnauja NATO tarptautinėje brigadoje Adažių karinėje bazėje, Latvijoje. Matau didelį potencialą stiprinti mūsų šalių bendradarbiavimą informacinių ir ryšių technologijų, energetikos, turizmo, žemės ūkio ir maisto gamybos srityse. Nors dabartinės prekybos apimtys yra palyginti mažos, šie sektoriai siūlo nemažas galimybes. Abi šalys taip pat gali gauti naudos iš bendrų žaliosios energetikos ir aplinkos apsaugos projektų, remiamų ES fondų lėšomis. Matau ir neišnaudotą kultūrinių ir švietimo mainų, kurie yra būtini norint suartinti mūsų tautas ir užmegzti ilgalaikę partnerystę, potencialą. Yra puikių galimybių bendradarbiauti „Erasmus+“, akademinių ir meninių mainų srityse, organizuoti kultūros savaites ir parodas, kuriose būtų pristatomas vienos šalies paveldas kitai. Toks bendradarbiavimas stiprina politinius ryšius ir atveria naujas tvaraus vystymosi galimybes.

– Geriau pažinti vieniems kitus iš tiesų yra svarbu?

– Kaip ambasadorė tvirtai tikiu, kad mūsų tautų tarpusavio pažinimo didinimas – stabilių ir vaisingų santykių pagrindas. Albaniją ir Lietuvą, nors jų istorija, kalbos skiriasi, vienija bendros vertybės: pagarba laisvei, tautinei tapatybei, saugumas ir europinis bendradarbiavimas. Abipusis supratimas peržengia diplomatijos ribas – jis auga per kultūrą, švietimą, jaunimo mainus, akademinį bendradarbiavimą ir kasdienį dialogą. Kuo daugiau sužinome vieni apie kitų istoriją, tradicijas ir siekius, tuo artimesni tampame kaip tautos.

Esu įsipareigojusi remti iniciatyvas, kurios buria mūsų žmones, – nuo kultūros ir meno propagavimo iki ekonominių santykių stiprinimo ir jaunimo įtraukimo į bendrus projektus. Kartu su Albanijos garbės konsulu Lietuvoje stengiamės plėsti kultūrinius mainus, nes diplomatija nėra tik valstybinio lygmens – ji kuriama per žmonių ryšį ir abipuse pagarba. Manau, kad Albanija ir Lietuva turi daug ko išmokti viena iš kitos ir pasidalyti viena su kita.

– Minėjote, kad Albanijai labai svarbi sritis – turizmas. Pastaruoju metu šią šalį atranda ir lietuviai. Kas galėtų mus paskatinti intensyviau keliauti į Albaniją?

– Nuo krištolo skaidrumo Adrijos ir Jonijos jūrų paplūdimių iki didingų kalnų, idealiai tinkančių žygiams pėsčiomis, alpinizmui, taip pat upių ir ežerų, tinkamų ekologiniam turizmui ir nuotykiams, pavyzdžiui, paminėtina Vjosės upė, paskutinė Europos laukinė upė, saugoma UNESCO, – Albanija turi ką pasiūlyti kiekvienam turistui. Be to, Albanija taip pat siūlo itin palankų kokybės ir kainos santykį, todėl yra patraukli alternatyva kitoms turistinėms kryptims.

Malonu matyti augantį Lietuvos turistų susidomėjimą. „Air Baltic“ vykdo tiesioginius vasaros skrydžius, todėl lietuviams, norintiems pažinti Albaniją, keliauti tampa lengviau ir maloniau.

Skatiname ir kultūrinius bei jaunimo mainus – vasaros stovyklas, universitetų programas, jaunimo festivalius, nes kultūrinis turizmas ir žmonių ryšys yra geriausias ilgalaikės draugystės pagrindas.

– Nuo ko patartumėte pradėti pažintį su Albanija?

– Nuoširdžiai kviečiu visus lietuvius atrasti Albaniją. Atvykite vedami smalsumo ir būsite nustebinti to, ką rasite. Norint iš tikrųjų pažinti Albaniją, siūlyčiau pradėti nuo jos žmonių. Esame žinomi dėl savo svetingumo – jausitės ne kaip turistai, o kaip svečiai ar net šeimos dalis.

Lankytinų vietų turime daugybę. Jeigu jums patinka jūra, turite žinoti, kad Albanijos Rivjera savo turkio spalvos vandeniu ir civilizacijos nepaliestais paplūdimiais konkuruoja su bet kuria Viduržemio jūros vieta. Jei domitės istorija ir kultūra, tokie miestai kaip Beratis ir Girokasteris, UNESCO pasaulio paveldo objektai, nukels jus į praeitį savo šimtmečių senumo architektūra ir daugiasluoksniu kultūros paveldu. O jei mėgstate gamtą, Albanijos šiaurė, ypač Albanijos Alpės, siūlo nuostabius pėsčiųjų takus ir mažus kaimelius su įspūdingais vaizdais. Žinoma, sostinė Tirana – gyvybingas ir spalvingas miestas, kuriame tradicijos susipina su modernumu.

Beje, Albanijoje pasiruoškite sočiai valgyti. Būtinai išbandykite pikantišką pyragą byrek, su jogurtu keptą avieną tavë kosi, šviežias jūrų gėrybes pakrantėje. Mūsų virtuvė – Viduržemio jūros regiono skonių derinys su unikaliu vietiniu braižu. Taip pat nepraleiskite progos paragauti mūsų ekologiško kalnų medaus, tradicinių sūrių, rakijos ir vietinių vynų, dėl savo kokybės sulaukiančių tarptautinio pripažinimo.

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.
Albanija daugeliui keliautojų vis dar yra neatrastas perlas, o kartą apsilankę tikriausiai norėsite sugrįžti.