JAV kosmoso agentūra NASA pristatė naują teleskopą, kuriuo ketina nuskaityti didžiulius visatos plotus ieškodama planetų už Saulės sistemos ribų ir ištirti tamsiosios materijos bei tamsiosios energijos paslaptis.

Tikimasi, kad kosminis teleskopas „Roman“ atras dešimtis tūkstančių planetų ir padės išsiaiškinti, kiek jų iš viso galėtų būti.

„Roman“ Žemei duos naują visatos atlasą”, – NASA vadovas Jaredas Isaacmanas paskelbė Goddardo kosminių skrydžių centre Merilando valstijoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurios metu buvo eksponuojamas naujasis teleskopas.

Dvylikos metrų ilgio sidabro sluoksniu padengtas įrenginys su masyviomis saulės baterijomis bus nugabentas į Floridą prieš rugsėjį planuojamą jį į kosmosą iškelsiančios „SpaceX“ raketos paleidimą.

Per 4 mlrd. dolerių kainavęs „Roman“, kuriam sukurti prireikė daugiau nei dešimtmečio, yra pavadintas astronomės Nancy Grace Roman, pramintos „Hubble motina“ dėl indėlio kuriant istorinį kosminį teleskopą, garbei.

Praėjus 36 metams po to, kai „Hubble“ pakilo į kosmosą ir sukėlė astronominių stebėjimų revoliuciją, NASA tikisi, kad „Roman“ padės spręsti iki šiol neatsakytus klausimus.

Teleskopas, kurio matymo laukas yra bent 100 kartų didesnis nei „Hubble“, skros didžiulius kosmoso regionus būdamas 1,5 mln. kilometrų atstumu nuo Žemės.

Goddardo kosminių skrydžių centro sistemų inžinierius Markas Meltonas atskleidė, kad teleskopas per parą gali nusiųsti į Žemę 11 terabaitų duomenų.

„Pirmaisiais metais būsime išsiuntę daugiau duomenų, nei „Hubble“ per visą jo naudojimo laiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Plačiakampis teleskopo objektyvas leis NASA atlikti visatą sudarančius objektų surašymą, teigė NASA Mokslo misijų direktorato vadovė Nicky Fox.

„Roman“ atras dešimtis tūkstančių naujų planetų už mūsų Saulės sistemos ribų. Jis parodys milijardus galaktikų, tūkstančius supernovų ir dešimtis milijardų žvaigždžių”, – akcentavo ji.

Tokia informacijos gausa leis NASA „užgriebti“ dominančias sritis, kurias vėliau bus galima tyrinėti papildomais teleskopais, pvz., Jameso Webbo kosminiu teleskopu.

Tirs tai, kas nematoma

Tačiau „Roman“ taip pat tirs tai, kas nėra matoma – tamsiąją materiją ir tamsiąją energiją, kurių kilmė tebėra nežinoma, nors jos, pasak mokslininkų, sudaro 95 proc. mūsų visatos.

Manoma, kad tamsioji materija yra klijai, laikantys galaktikas kartu, o tamsioji energija jas atskiria, priversdama visatą laikui bėgant plėstis vis greičiau.

Infraraudonųjų spindulių teleskopas galės stebėti dangaus kūnų prieš milijardus metų skleistą šviesą – tikimasi, kad tokiu veiksmingu žvilgsniu į praeitį pavyks daugiau sužinoti apie minėtus du reiškinius.

„Roman“ papildys Europos kosminio teleskopo „Euclide“ ir Veros Rubin observatorijos Čilėje darbą tirdamas, „kaip tamsioji materija formuojasi kosmoso laiku“, ir „apskaičiuos, kaip greitai galaktikos tolsta nuo mūsų“, naujienų agentūrai AFP sakė Mičigano valstijos universiteto fizikos ir astronomijos docentas Darrylas Seligmanas.

Šie atradimai gali iš esmės pakeisti supratimą apie mūsų visatos struktūrą, sakė „Roman“ kūrimo projektui vadovavusi astrofizikė Julie McEnery. 

„Jei „Roman“ kada nors pelnys Nobelio premiją, tai tikriausiai už tai, apie ką dar net nepagalvojome ar dėl ko neabejojome“, – sakė M. Meltonas.

ELTA, AFP inf.