JAV rinkėjai pareikalavo sutvarkyti ekonomiką: nei Trumpui, nei demokratams lengva nebus
JAV rinkėjai per šių metų rinkimus pasiuntė aiškią žinią naująją daugumą Kongrese iškovojusiems demokratams ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui: būtina atitaisyti infliacijos padarytą žalą ekonomikai.
Per rinkimų kampaniją tvirtinęs, kad demokratų pergalė Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose sukeltų į 1929 m. prasidėjusią Didžiąją depresiją panašią ekonomikos krizę, D. Trumpas ir toliau tikina, esą ekonomika klesti. Po antradienį patirto jo partijos pralaimėjimo prezidentas pareiškė esąs pasirengęs bendradarbiauti su demokratais Atstovų Rūmuose ir Senate, nors anksčiau tokio bendradarbiavimo vengė.
„Tikriausiai sutarsiu su demokratais, nebent jie norės viską griauti“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė D. Trumpas.
Penktadienį paskelbus palankius darbo rinkos duomenis, rodančius, kad darbdaviai sukūrė 165 tūkst. naujų darbo vietų, o nedarbo lygis sumažėjo iki 4,1 proc., D. Trumpas toliau laikėsi karingo tono.
„Demokratai gali kontroliuoti Kongresą, bet aš niekada nenustosiu kovoti už jus ir vetuosiu viską, kas kenkia Amerikai“, – rašė jis savo rėmėjams išsiųstoje žinutėje.
Demokratai siekia apriboti D. Trumpo galias ir rengiasi pirmiesiems ginčams dėl valstybės išlaidų. Tarp kitų iššūkių – nuolatinis biudžeto deficitas, muitai, dirbtinis intelektas (DI) ir sudėtingi sprendimai dėl socialinės apsaugos sistemos, kuriai jau po šešerių metų gali pradėti trūkti lėšų.
Tačiau kol kylančios kainos ir toliau sunkins vidurinės klasės gyventojų finansinę padėtį, tiek demokratai, tiek respublikonai rizikuos per kitus rinkimus sulaukti rinkėjų nepasitenkinimo ir prarasti jų paramą.
„Kol infliacija ir palūkanų normos nebus suvaldytos, tikimybė, kad rinkėjai per rinkimus sieks valdžios pasikeitimo, ir toliau bus didelė“, – sakė Atsakingo federalinio biudžeto komiteto vyresnysis viceprezidentas Marcas Goldweinas.
Amerikiečiai nori mažesnių kainų
D. Trumpo įvesti muitai ir vasarį jo pradėtas karas su Iranu prisidėjo prie to, kad metinė infliacija, matuojama vartotojų kainų indeksu, pakilo iki 3,7 proc. Prezidentas taip pat mėgino spausti Federalinę rezervų sistemą (FED) – nepriklausomą instituciją, atsakingą už kainų stabilumą, – smarkiai sumažinti bazinę palūkanų normą, nors tai galėjo dar labiau padidinti infliaciją.
Respublikonų kontroliuojamų Baltųjų rūmų ir demokratų kontroliuojamo Kongreso politinė aklavietė suteikia FED daugiau veiksmų laisvės ir gali padėti centriniam bankui sugrąžinti infliaciją iki 2 proc. tikslo, kurio nepavyksta pasiekti jau beveik šešerius metus.
„Manau, kad vienas netikėtų antradienio rinkimų laimėtojų buvo FED“, – sakė ekonomistas, centro dešinės pakraipos organizacijos „American Action Forum“ prezidentas Douglasas Holtzas-Eakinas.
Ekonomisto teigimu, demokratų kontroliuojamas Senatas galėtų sutrukdyti D. Trumpui paskirti savo kandidatus į galimai atsilaisvinsiančias FED valdybos vietas. Tai panaikintų „Trumpo paskatas kištis į FED veiklą“ ir leistų FED vadovui Kevinui Warshui „vadovautis savo įsitikinimais ir ryžtingai mažinti infliaciją“.
D. Trumpas tvirtina, kad pasibaigus karui su Iranu naftos, benzino ir dyzelino kainos smarkiai sumažės. Tačiau JAV prezidentas atsisako atskleisti, kada ir kaip šis karas galėtų baigtis.
Stanfordo universiteto Hooverio instituto ekonomistas Johnas Cochrane'as pabrėžė, kad FED pastangas kovoti su infliacija palengvintų federalinės vyriausybės biudžeto deficito mažinimas.
„Tam reikia santūrios pinigų ir fiskalinės politikos“, – sakė jis.
Federalinė valdžia kasmet skolinasi apie 2 trln. dolerių
JAV federalinės valdžios skola toliau auga, nes mokestinių pajamų nepakanka didėjančioms sveikatos draudimo programų „Medicare“ ir „Medicaid“, socialinės apsaugos sistemos ir kitų programų išlaidoms padengti.
Valstybės skolos palūkanoms kasmet jau išleidžiama daugiau kaip 1 trln. JAV dolerių – daugiau nei kariuomenei. Problema gali dar labiau paaštrėti, nes per pastaruosius metus investuotojai padidino JAV federalinės valdžios skolai taikomas palūkanų normas.
Nei Baltieji rūmai, nei demokratai per rinkimų kampaniją išlaidų mažinti nežadėjo. Prezidentas siekia papildomai skirti kariuomenei 500 mlrd. JAV dolerių per metus, o kai kurie demokratų kandidatai ragino atkurti pagal Įperkamos sveikatos priežiūros įstatymą teiktas subsidijas, kurių galiojimas baigėsi D. Trumpui einant prezidento pareigas.
Nuo rugpjūčio JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ne kartą teigė, kad administracija pateiks planą, kaip sumažinti maždaug 2 trln. JAV dolerių siekiantį metinį biudžeto deficitą. S. Bessentas kartu su Baltųjų rūmų biudžeto direktoriumi Russellu Voughtu rengia išlaidų mažinimo priemones, vadinamas „fiskalinės konsolidacijos planu“, kurį ketinama paskelbti po rinkimų.
M. Goldweino teigimu, siekiant sumažinti deficitą veikiausiai reikėtų derinti mokesčių didinimą ir išlaidų mažinimą. Tačiau lengviausiai įgyvendinama priemonė būtų sumažinti „Medicare“ išlaidas taip, kad sutaupytų ir valstybė, ir pacientai.
„Tai nėra raketų mokslas. Svarbiausia – mažinti sveikatos priežiūros išlaidas ir rasti priemonių, kurios sumažintų „Medicare“ programos sąnaudas, o kartu ir biudžeto deficitą bei palūkanų normas“, – sakė jis.
Spartesnį ekonomikos augimą galėtų paskatinti DI, tačiau rinkėjai į jį žiūri įtariai
Harvardo universiteto ekonomistas Jasonas Furmanas svarbiausiu JAV ekonomikai aktualiu klausimu laiko dirbtinį intelektą.
„Tai akivaizdžiausias investicijų bumas, kokį ši šalis kada nors yra patyrusi, arba galbūt antras pagal mastą po investicijų į geležinkelius XIX a. pabaigoje“, – sakė J. Furmanas.
Pasitelkdamas DI, J. Furmanas sukūrė ekonominės analizės įrankį „Econvitals“, atliekantį dalį užduočių, kurias ekonomistas pats atlikdavo vadovaudamas Baltųjų rūmų Ekonomikos patarėjų tarybai demokratų prezidento Baracko Obamos administracijoje.
„Econvitals“ išanalizavo statybų išlaidų duomenis ir nustatė, kad per pastaruosius metus išlaidos duomenų centrų statybai išaugo 80,6 proc., o gyvenamųjų namų, mokyklų, gamyklų ir biurų statybai skiriamos lėšos sumažėjo.
Praėjusią savaitę akcijų rinkoje fiksuotas išpardavimas, investuotojams nuogąstaujant, kad demokratai gali apriboti duomenų centrų statybą ir nustatyti griežtesnes DI reguliavimo taisykles. Tačiau JAV ekonomikai ši technologija vis dar reikalinga, kad galėtų skatinti augimą tiek dabar, tiek ateityje.
D. Trumpas aktyviai remia šį sektorių ir laikosi nesikišimo į DI reguliavimą politikos, tvirtindamas, esą pakanka galiojančių įstatymų ir technologijų bendrovių pasirašytų savanoriškų susitarimų.
Prezidentas nesureikšmino visuomenės nuogąstavimų dėl galimo darbo vietų praradimo ir didelio masto kibernetinių atakų. Tačiau visose 50 JAV valstijų naujienų agentūros AP atliktos plataus masto rinkėjų apklausos duomenimis, dauguma respondentų mano, kad DI ekonomikai daro daugiau žalos nei naudos.
Problema ta, kad DI padeda skatinti paklausą ekonomikoje ir palaikyti akcijų rinką. Jei šie veiksniai susilpnėtų, galėtų sumažėti vartotojų išlaidos ir ekonomikos augimas, o daugelio amerikiečių finansinė padėtis dar labiau pablogėtų.
„Kai ekonomika remiasi vienu stipriu veiksniu, kartu atsiranda ir didelis pažeidžiamumas“, – sakė J. Furmanas.
Būtina gelbėti socialinės apsaugos programą
Praėjusią savaitę šešerių metų kadencijai išrinkti senatoriai turės spręsti politiškai sudėtingą uždavinį – bendradarbiaudami su D. Trumpo įpėdiniu prezidento poste rasti būdų išgelbėti socialinės apsaugos programą, kuriai, prognozuojama, 2032 m. pabaigoje nebeužteks lėšų visoms išmokoms mokėti.
Tarp galimų priemonių, padėsiančių išsaugoti vyresnio amžiaus amerikiečiams ir neįgaliesiems pajamas užtikrinančią programą, minimas socialinio draudimo įmokomis apmokestinamų pajamų viršutinės ribos panaikinimas ir pensinio amžiaus didinimas.
Tačiau bet kokiems pakeitimams veikiausiai reikėtų abiejų partijų paramos, kad Senate būtų surinkta pakankamai balsų, nes esminių socialinės apsaugos programos pertvarkų negalima priimti vienos partijos balsais taikant biudžeto derinimo procedūrą.
Demokratų senatorė iš Masačusetso Elizabeth Warren teigė šių metų pradžioje įžvelgusi galimybę reformuoti socialinės apsaugos sistemą, kai išgirdo Ohajui atstovaujantį respublikonų senatorių Bernie Moreno kalbant apie būtinybę panaikinti socialinio draudimo įmokomis apmokestinamų pajamų viršutinę ribą.
„Su juo susisiekiau per kelias dienas“, – šią vasarą duotame interviu sakė E. Warren.
Abu senatoriai viešai pristatė planą, kuris dar rengiamas kaip įstatymo projektas.
E. Warren, kuri šiemet bendradarbiavo su respublikonais rengiant įstatymą, skirtą gyvenamųjų namų statybai skatinti, teigė, kad kitos abiejų partijų iniciatyvos žlugo, nes respublikonų įstatymų leidėjai pabijojo prieštarauti D. Trumpui.
Tačiau, pasak E. Warren, dėl socialinės apsaugos programos būtina imtis veiksmų jau dabar. Ekspertų teigimu, po 2032 m. „senjorams mokamos išmokos sumažės beveik ketvirtadaliu“, sakė ji.
„Pagalvokite, ką tai reikš milijonams amerikiečių, kurie priklauso nuo šių socialinės apsaugos išmokų arba kurių tėvai nuo jų priklauso. O Kongresas nieko nedaro“, – kalbėjo E. Warren.
ELTA, AP inf.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 45 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-
