Žurnalas „Reitingai“ tradiciškai paskelbė Lietuvoje geriausiai vertinamų aukštųjų mokyklų bei gimnazijų sąrašą.

Tarp palankiausiai vertinamų universitetų lyderio poziciją išlaiko Vilniaus universitetas (VU), o šalies kolegijų reitinge ir toliau pirmauja Vilniaus kolegija. 

Geriausiai pagal penkis kriterijų blokus įvertintų universitetų penketuką sudaro VU, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bei VILNIUS TECH universitetas. 

„Šiais metais mes pirmą kartą, lygiai taip pat, kaip ir užsienio šalių reitingavimo sistemos, visus valstybinius universitetus ir privačius universitetus vertinome kartu, vienoje gretoje. Lygiai taip pat ir kolegijas“, – trečiadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo žurnalo „Reitingai“ Reitingavimo skyriaus vadovė Jonė Kučinskaitė. 

„Geriausių universitetų penketukas nepakito, liko toks pat, kaip praėjusiais metais, pirmas – VU, antras – LSMU, trečias – KTU, ketvirtas – VDU ir penktas – Vilnius TECH“, – teigė ji. 

Universitetai vertinti remiantis 43 parametrais, suskirstytais į penkias stambias grupes – mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui, alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė, studentai ir studijos, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje bei esamas ir ateities akademinis personalas. Kiekvienai kategorijai atitinkamai suteiktas 35, 30, 20, 10 ir 5 taškų svoris. 

Pirmąją reitingų lentelės vietą užėmęs VU surinko 63,69 taško, LSMU – 57,64 taško, KTU – 56,36 taško, VDU – 55,66 taško, o VILNIUS TECH – 49,72 taško. 

Skelbiama, jog pagal pirmąjį kriterijų, kuriame remtasi Lietuvos mokslo tarybos 2024 m. atlikto Mokslo ir meno sričių darbų formaliojo vertinimo rezultatais, pirmavo VU, nuo jo nedaug atsiliko KTU. Toliau rikiavosi VDU ir LSMU. 

Siekiant atliepti antrąjį kriterijų bloką buvo atlikta 2,3 tūkst. Lietuvos darbdavių apklausa, kurios metu vertinta kiekvieno universiteto, kurių alumnai dirba jų įstaigose, įmonėse ar organizacijose, parengimo kokybė dešimties balų skalėje. Aukščiausią įvertinimą iš darbdavių gavo VU. Toliau – KTU, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, LSMU, VDU bei VILNIUS TECH. 

Pažymima, jog vertinant Užimtumo tarnybos duomenis, kiek praėjusių metų laidos absolventų nerado darbo, palyginti su visais tais pačiais metais baigusiais tos aukštosios mokyklos alumnais, santykis išlieka panašus daugelyje universitetų. 

Tuo metu vertinant pirmos pakopos ir vientisųjų studijų alumnų vidutinius atlyginimus, praėjus 18-ai mėnesių po studijų baigimo, labiausiai išsiskyrė LSMU, kurio pirmosios pakopos absolventų atlyginimo vidurkis siekia apie 3,5 tūkst. eurų, o VU – 3,2 tūkst. eurų. 

Apibendrinus visus antrojo parametro rodiklius, daugiausia taškų surinko LSMU, antra-trečia vieta dalijasi ISM ir VU. 

Vertinant, kokie jaunuoliai įstojo į universitetus 2025 metais, kiek jų studijas baigė laiku, kuriuose universitetuose fiksuotas didžiausias studentų nubyrėjimas, kuriuose universitetuose didžiausias nuošimtis studentų gavo skatinamąsias stipendijas, taip pat tai, kurie universitetai išsiskiria didžiausiu studijų rezultatyvumu, daugiausia taškų surinko VU ir LSMU. 

Konkuravimo tarptautinėje studijų erdvėje lyderiais tapo Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) bei ISM. O už kriterijų bloką, kuriame vertintas esamas bei ateities akademinis personalas, daugiausiai taškų skirta VDU bei VU. 

Tarp kolegijų ir toliau pirmauja VIKO

Kaip skelbiama žurnale „Reitingai“, atliekant 48 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą, buvo nustatyta, jog lyderiaujančias pozicijas, kaip ir pernai, išlaiko Vilniaus (VIKO) ir Kauno kolegijos (KAUKO). 

„Kolegijas, ir valstybines ir privačias, mes vertinome pagal tuos pačius parametrus, tik šiek tiek skirtingi tie svorio koeficientai. Vertindami kolegijas mes vis dėlto 30 taškų skyrėme darbdavių nuomonei ir jų sukuriamai pridėtinei vertei, 30 taškų skyrėme jų mokslo, meno veiklai, studentams ir studijoms – 25 taškus, konkuravimui tarptautinėje studijų erdvėje – 10 taškų, kolegijos esamam ir ateities akademiniam personalui – 5 taškus“, – per spaudos konferenciją kalbėjo J. Kučinskaitė. 

„Pirmas penkias pozicijas užima valstybinės kolegijos“, – teigė ji. 

Vertinant kolegijas pagal penkias stambias kriterijų grupes, VIKO iš 100 galimų taškų surinko 64,12, KAUKO – 56,82, Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK) – 55,04, Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK)– 53,98, o Panevėžio kolegija – 48,72 taško. 

Vertinant šias švietimo įstaigas pagal jų alumnų sukuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių nuomonę, aukščiausią įvertinimą gavo VIKO bei KAUKO. Toliau rikiuojasi KVK, Šiaulių valstybinė kolegijos (SVAKO) bei LIK. 

Pagal kolegijų vykdomą mokslo ir meno veiklą bei pridėtinę vertę šalies ūkiui pirmavo VIKO. 

Studentų ir studijų vertinimo kriterijų bloke daugiausiai taškų skirta VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijai. Taip pat pažymima, jog daugiausia gabiausių abiturientų pernai priėmė KAUKO bei VIKO, o daugiausia studentų, gavusių skatinamąsias stipendijas, yra LIK. 

Kolegijų konkuravimo tarptautinėje studijų erdvėje kategorijoje išsiskyrė Panevėžio kolegija bei KVK, o už esamą ir ateities personalą daugiausia taškų skirta Šv. Ignaco Lojolos kolegijai bei VIKO. 

Mažėja į nemokamas studijas pretenduoti galinčių jaunuolių dalis

Pasak žurnalo „Reitingai“ rengėjų, pastaraisiais metais fiksuojamas nemokamai studijuoti galinčių jaunuolių skaičiaus mažėjimas. 

Skaičiuojama, jog 2020 m. apie 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas studijų vietas, o pernai šis skaičius siekė apie 60 proc. 

„Mūsų šalyje galinčių studijuoti nemokamai vis mažėja. Mes vis šnekame apie Lietuvos studijų prieinamumo didinimą, kaip svarbu regionų vaikams leisti stoti studijuoti universitetuose ir kolegijose, tačiau skaičiai rodo visai ką kita“, – sakė žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. 

„Sumažėjimas 15 proc. – tai tūkstančiai jaunų žmonių išvertus į žmonių kalbą“, – akcentavo jis. 

Taip pat pažymima, jog į savo svajonių profesiją įstoja mažiau nei pusė aukštąjį mokslą besirenkančių jaunuolių. Skaičiuojama, jog pernai 41,9 proc. visų dalyvavusiųjų priėmime į aukštąsias mokyklas įstojo pagal pirmą savo pageidavimą.

„Paskutiniai duomenys liudija, kad Lietuvoje tik du penktadaliai stojančiųjų ir įstojančiųjų į aukštąsias mokyklas patenka į pagrindinę savo svajonių profesiją. Tai yra tikrai liūdna žinia. Vadinasi, 60 proc. nepatenka į savo svajonių profesiją“, – sakė G. Sarafinas. 

„11,5  proc. jaunuolių patenka į savo antrą pageidavimą, 11 proc. patenka pagal savo ketvirtą pageidavimą (…). Tai labai toli nuo jų svajonių“, – teigė žurnalo vyriausiasis redaktorius. 

Gimnazijų reitingas: lyderių pozicijose ir toliau laikosi sostinės bei Klaipėdos licėjai

Žurnalas „Reitingai“ skelbia, jog vertinant šių metų Lietuvos abiturientų pasiekimus, tarp šalies gimnazijų lyderiaujančias pozicijas, kaip ir pernai, užima Vilniaus ir Klaipėdos licėjai.

Pažymima, kad vertinant gimnazijas tradiciškai buvo atskirtos mokyklos, kurios mokinius atsirenka, ir tos, kurios priima mokinius pagal vadinamąjį teritorinį principą.

Atrankinių mokyklų pirmajame penketuke atsidūrė Vilniaus licėjus, iš ketvirtos vietos pakilusi sostinės Mykolo Biržiškos gimnazija, pernai šešta likusi Kauno Jėzuitų gimnazija, iš penktos į ketvirtą vietą pakilusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija bei pernai trečioje vietoje buvusi Kauno technologijos universiteto gimnazija. 

Tuo metu geriausių neatrankinių mokyklų penketuką sudarė Klaipėdos licėjus, sostinėje esanti „Saulės“ privati gimnazija, pernai likusi ketvirta, iš antros į trečią vietą nukritusi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, viena vieta žemiau atsidūrusi Kauno „Saulės“ gimnazija bei penktoje vietoje, kaip ir praėjusiais metais, likusi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. 

„Šių metų atrankinių mokyklų reitinge mes matome rokiruotes. Dar ženklesnes rokiruotes mes matome vadinamųjų neatrankinių mokyklų, gimnazijų reitinge, kurių yra šalyje absoliuti dauguma“, – trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė Žurnalo „Reitingai“ Reitingavimo skyriaus vadovė Jonė Kučinskaitė. 

„Jeigu žiūrėtume į atrankinių gimnazijų reitingą, matytume, kad ir toliau absoliutus lyderis yra Vilniaus licėjus. Jis niekada neužleidžia tos pirmosios pozicijos, bet galbūt toks netikėtumas, kad į antrąją poziciją išsiveržė Vilniaus M. Biržiškos gimnazija. To nėra buvę. Tiesa, M. Biržiškos gimnazija yra buvusi trečia, bet niekada antra (…). Į trečią (vietą) pakilo Kauno Jėzuitų gimnazija, kuri nežymiai, tačiau aplenkė LSMU gimnaziją. Penktoji yra KTU gimnazija. Tiesa, KTU gimnazijos žemesnei pozicijai reitinge įtakos galimai turėjo ir tai, kad šita gimnazija nepateikė savo atsakymo, kiek jų jaunuolių išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus“, – kalbėjo ji. 

Sudarant gimnazijų reitingą buvo remtasi praėjusių metų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatais. Vertinant lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatus neatrankinėse mokyklose, A lygiui suteiktas 13 taškų svoris, o B lygiui – 2 taškų svoris.

Tuo metu vertinant atrankines gimnazijas, joms tik už A lygio lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminus skirta po 15 taškų, o už B lygį taškų neskirta, nes daugumoje atrankinių gimnazijų nebuvo nė vieno abituriento, kuris būtų rinkęsis laikyti B lygio egzaminą. 

Anglų kalbos egzaminui suteiktas 10 taškų svoris, istorijos ir biologijos – po 7,5 taško,  o kitiems – chemijos, fizikos, informatikos, geografijos bei ekonomikos ir verslumo egzaminams – po 5 taškus. 

Sudarant šalies gimnazijų reitingus, vertinta ir tai, kokiai daliai visų 2025 m. laidos abiturientų tenka vienas šimtukas – šiam parametrui suteiktas 5 taškų svoris. 

Dar 10 taškų svoris suteiktas kiekvienos gimnazijos abiturientų, įstojusių į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas, skaičiui. Kriterijui, rodančiam, kiek kiekvienos gimnazijos mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus, suteikti 5 taškai. 

J. Kučinskaitė: kai kurių gimnazijų šuolis galėjo būti nulemtas pridėtų 10 taškų

Pasak žurnalo Reitingavimo skyriaus vadovės, šių metų reitinguose fiksuojamas kai kurių gimnazijų pakilimas galėjo būti nulemtas pernai vasarą priimto sprendimo prie beveik visų egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų. 

„Jeigu žiūrėtume į tolimesnes pozicijas, matytume, kad tie 10 taškų, kuriuos pernai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu gavo visi tie, kurie laikė visus VBE, išskyrus lietuvių kalbos, tie pridėti 10 taškų lėmė gimnazijų vietas reitinge“, – sakė J. Kučinskaitė. 

„Mes matome, kad kai kurios gimnazijos, kurios buvo žemiau 100-tuko ribos ar net 200-tuke, 250-ojoje pozicijoje, jos staiga šoktelėjo netgi į 100-tuką. Tai vis dėlto galvojame, kad tas jų šuolis, ko gero, yra nulemtas 10-ies taškų. Tai nėra svarus ir tvarus šuolis – kai grįšime į įprastines sąlygas, tos gimnazijos, ko gero, grįš į tas pozicijas, kurias užimdavo ir anksčiau“, – akcentavo ji. 

Skaičiuojama, jog pernai gimnazijas baigė daugiau nei 18,5 tūkst. abiturientų, dar 2,1 tūkst. jaunuolių vidurinį išsilavinimą įgijo profesinėse mokyklose.

Šiuo metu Lietuvoje veikia mažiau nei 340 gimnazijų. Prieš dešimtmetį jų buvo 410, o dar po dešimties metų, spėjama, Lietuvoje veiks ne daugiau nei 280 gimnazijų. 

Informatikos pernai mokėsi penktadalis dvyliktokų

Kaip skelbiama žurnale, pernai informatikos Lietuvos gimnazijų dvyliktose klasėse mokėsi apie 5,1 tūkst. abiturientų iš maždaug 21 tūkst. dvyliktokų, o vienuoliktose klasėse – mažiau nei 4 tūkst. mokinių – maždaug kas penktas vienuoliktokas. 

Remiantis duomenimis, pastebima, jog 160 Lietuvos gimnazijų informatikos dvyliktoje klasėje mokosi mažiau nei po 20 proc. mokinių; o 44 iš jų informatikos nesimokė nė vienas mokinys. 

Skaičiuojama, jog informatikos VBE praėjusiais mokslo metais laikė apie 3,9 tūkst. jaunuolių – mažiau nei kas penktas dvyliktokas. Numatoma, jog šiemet laikysiančių informatikos egzaminą bus dar mažiau.

„Dauguma mūsų mokinių informatikos mokosi kone dvigubai trumpiau, kalbant apie metus, ir kartu sekliau, kalbant apie gylį, negu jų bendraamžiai Azijos šalyse (…). Tada tampa visiškai aišku, kodėl mes esame tik informacinių technologijų vartotojai ir scrolintojai, o ne kūrėjai ir gamintojai. Mes šviesmečiai atsiliekame nuo japonų, pietų korėjiečių, singapūriečių, kinų, Šanchajaus jaunuolių, kurie informatikos mokosi A++ lygiu, o pas mus išvis nesimoko“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Šalies mokyklose daugėja užsieniečių 

„Reitingų“ rengėjai taip pat skelbia, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kelis kartus išaugo Lietuvos mokyklose besimokančių užsieniečių skaičius. Jų dalis šiuo metu sudaro daugiau nei 4 proc. visų moksleivių. 

Skaičiuojama, jog Lietuvos mokyklose šiuo metu mokosi apie 14,4 tūkst. užsieniečių. Dauguma jų – 69,45 proc. – yra ukrainiečiai. 

Taip pat akcentuojama, jog lietuvių kalba mokyklose praėjusiais mokslo metais mokėsi apie 44 proc. visų užsieniečių. Tuo metu rusų kalba Lietuvoje mokoma kone 29 proc. visų užsienio šalių piliečių.

Švietimo ir mokslo žurnalas „Reitingai“ kasmet viešina išsamius ir plačius švietimo institucijų tyrimus bei reitingus.

ELTA inf.