Kaliningradas – ne Rusijos karinė tvirtovė, o Achilo kulnas
Rusijos Kaliningrado sritis nėra tokia didelė karinė grėsmė Europai, kokia ją siekia pavaizduoti Kremlius, teigia saugumo ekspertas, Baltijos tarptautinio saugumo centro (BISC) steigėjas ir vadovas Edwardas Lucasas. Pasak jo, didžioji dalis regione anksčiau dislokuotų Rusijos karinių pajėgumų buvo perkelta į Ukrainą, todėl Kaliningradą reikėtų vertinti ne kaip Rusijos tvirtovę, o kaip jos silpnąją vietą.
Penktadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje pristatyta BISC ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuojama trijų dienų Kaliningrado krizės simuliacija. Jos metu Lietuvos ir užsienio saugumo ekspertai nagrinėja galimus krizės šioje Rusijos srityje scenarijus bei mūsų šalies, kaimyninių valstybių ir kitų partnerių atsaką į juos.
„Kremlius bando priversti mus manyti, kad Kaliningradas yra didžiulė karinė tvirtovė, savotiškas Mordoras Europos širdyje. Tačiau taip nėra“, – penktadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo E. Lucasas.
Eksperto teigimu, BISC rengiamame leidinyje „Kaliningradas 2050: trapi tvirtovė“ (angl. „Kaliningrad 2050: Fragile Fortress“) analizuojama regiono ekonominė padėtis, socialinė įtampa, gyventojų tapatybės klausimai ir kariniai pajėgumai. Leidinį redaguoja britų Rusijos ekspertas Christopheris Petersas, o jo dalį apie karinę padėtį parengė buvęs karinis atašė Baltijos šalyse Glenas Grantas.
„Kaliningradas iš esmės yra tuščias. Nėra reikšmingų oro gynybos pajėgumų, nėra sausumos kariuomenės. Viskas iškeliavo į Ukrainą. Žinoma, tai gali pasikeisti, tačiau Kaliningradas nėra didelė karinė grėsmė Europai“, – tvirtino E. Lucasas.
„Jeigu jie norėtų įsiveržti, turėtų tai daryti su valytojais, virėjais ir pensininkais. Štai ką jie šiuo metu ten turi“, – pridūrė jis.
Pasak saugumo eksperto, svarbu keisti požiūrį į šį Rusijos eksklavą ir nepasiduoti Kremliaus kuriamam grėsmingos karinės tvirtovės įvaizdžiui.
„Neturėtume pakliūti į Vladimiro Putino spąstus ir matyti Kaliningrado kaip didžiulės grėsmingos tvirtovės. Turėtume jį matyti tokį, koks jis yra iš tiesų, – Rusijos Federacijos Achilo kulną“, – pabrėžė E. Lucasas.
Rusijos silpnumas gali būti toks pat pavojingas, kaip jos stiprybė
Buvusi NATO atstovė spaudai, Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) ekspertė Oana Lungescu pažymėjo, kad Aljanso ir jo sąjungininkų vertinimas dėl Rusijos keliamos karinės grėsmės nepasikeitė.
Vis dėlto, pasak jos, Rusija, patirdama nesėkmių Ukrainoje, vis aktyviau imasi hibridinių veiksmų prieš Europos valstybes.
„Rusija patiria nesėkmes fronte Ukrainoje, tačiau eskaluoja veiksmus prieš Ukrainą, jos civilius gyventojus ir infrastruktūrą. Ji taip pat eskaluoja veiksmus prieš likusią Europą, vykdydama hibridines atakas – sabotažą, destabilizaciją, nužudymus ir dezinformacijos kampanijas“, – sakė O. Lungescu.
„Rusija eskaluoja, nes yra silpna. Manau, kad Rusijos silpnumas yra toks pat pavojingas kaip ir jos stiprybė“, – akcentavo ji.
Buvusios NATO atstovės teigimu, Vakarų valstybės turi išlikti vieningos, toliau remti Ukrainą ir stiprinti tarpusavio koordinavimą.
Ji taip pat pabrėžė, kad krizių simuliacijos neturėtų būti laikomos įtampa didinančiais veiksmais, nes tokie pratimai leidžia saugioje aplinkoje nustatyti pasirengimo spragas.
„Pratybos leidžia mums suklysti saugioje aplinkoje. Jos padeda suprasti mūsų stiprybes, silpnybes ir spragas, pasimokyti iš nesėkmių bei kitą kartą veikti geriau“, – aiškino O. Lungescu.
Simuliacijoje – trys galimos Kaliningrado krizės
Vilniuje spalio 8–10 dienomis vykstančioje BISC ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuojamoje Kaliningrado krizės simuliacijoje tarptautiniai saugumo ekspertai nagrinėja tris hipotetinius scenarijus.
Kaip spaudos konferencijoje paaiškino „ISM Wargaming Lab“ vadovas doc. dr. Pijus Krūminas, pirmąją dieną buvo nagrinėjama socialinė ir ekonominė įtampa Kaliningrade, dėl kurios gyventojai mėgina kirsti Lietuvos ir Lenkijos sienas.
Penktadienį simuliacijos dalyviai analizuoja galimą Kaliningrade dislokuotų Rusijos karinių dalinių maištą, o šeštadienį bus nagrinėjama ekologinė krizė, kurią sukeltų didelės gamyklos gaisras, turintis tiesioginį poveikį Lietuvai.
„Mes nesakome, kad tai būtinai įvyks. Mes keliame klausimą: kas būtų, jeigu Kaliningrade įvyktų krizė, kuri nėra tiesioginis karinis konfliktas? Su kokiais apribojimais susidurtų Lietuva, Lenkija ir kiti partneriai? Kokius sprendimus turėtų priimti jų vadovai?“ – kalbėjo P. Krūminas.
Pasak jo, simuliacijoje veikia keturios komandos. Viena jų vertina dalyvių sprendimus ir jų pasekmes, o kitos atstovauja Lietuvai, Lenkijai, Vokietijai ir Šiaurės šalims, Maskvai, Kaliningrado valdžiai ir Baltarusijai bei hipotetiniams maištininkams.
P. Krūminas Eltai nurodė, kad kiekvieną dieną simuliacijoje dalyvauja apie 13–14 ekspertų. Jie atrinkti atsižvelgiant į patirtį valstybės tarnyboje, tarptautinėse organizacijose arba analitinėje veikloje.
„Pagrindiniai kriterijai buvo tai, kad žmonės turėtų patirties arba dirbtų su šia tema. Tačiau kartais reikia ir žmonių, kuriems kyla klausimų, kurie nėra tos srities specialistai ir gali komandai pasiūlyti kitokią perspektyvą“, – teigė jis.
Lietuva ir Lenkija turi pačios priimti sprendimus
E. Lucasas taip pat pabrėžė, kad vienas pagrindinių simuliacijos tikslų – parodyti, jog Lietuva ir Lenkija nėra vien pasyvios didžiųjų valstybių sprendimų stebėtojos.
„Man atsibodo požiūris, kad Lietuva tėra tuščias langelis šachmatų lentoje, šalis, su kuria kiti gali daryti, ką nori. Lietuva gali pati priimti sprendimus, veikti ir suprasti dalykus, kurių kiti nesupranta“, – sakė ekspertas.
Anot jo, įtraukus Jungtines Valstijas ir Rusiją, Kaliningrado krizės aptarimas lengvai virstų Vašingtono ir Maskvos santykių klausimu, tačiau organizatoriai siekia išryškinti būtent regiono valstybių sprendimų svarbą.
Kaip pavyzdį E. Lucasas pateikė situaciją, kai dėl krizės Kaliningrade žmonės mėgintų bėgti į Lietuvą, o pasilikę rizikuotų būti nušauti.
„Ką darytumėte, jeigu būtumėte Lietuvos Vyriausybė? Kaliningrade vyksta krizė, žmonės bando pabėgti per jūsų sieną, o jeigu pasiliks, bus nušauti. Ar juos įsileistumėte?“ – klausė jis.
ISM rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas savo ruožtu pažymėjo, kad tokios simuliacijos svarbios ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono bei Europos atsparumui didinti.
Pasak jo, universitetas siekia skatinti ekspertinėmis žiniomis grindžiamas diskusijas apie Kaliningradą ir platesnę geopolitinę situaciją.
Trijų dienų Kaliningrado krizės simuliacija Vilniuje prasidėjo ketvirtadienį ir baigsis šeštadienį, spalio 10 d. Jos rezultatų santrauką organizatoriai planuoja paskelbti kitą savaitę.
ELTA inf.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 41 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-
