Nerimą dėl šildymo sezono ir kainų kelia mažos Europos dujų atsargos
Nerimaujant dėl numatomo šildymo kainų augimo, prognozuojama, kad įtampų kelti gali ir nepakankamas dujų saugyklų Europoje užpildymas, kuris yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus, vertina Lietuvos bankas (LB).
„Problema yra saugyklų užpildymas – jis yra mažiausias per penkerius metus. Kas lemia mažesnį saugyklų užpildymą – Hormuzo sąsiaurio uždarymas, taip pat karšta vasara Europoje, kai dalį dujų, kurias įprastai kauptume žiemai, teko sunaudoti elektros gamybai, vėsinimui“, – Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje sakė LB Ekonomikos departamento skyriaus vadovė Saulė Skripkauskienė.
Anot jos, dabartinė naftos krizė – viena didžiausių istorijoje, kai, dėl Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) konflikto uždarius Hormuzo sąsiaurį, paveikta apie penktadalio pasaulio naftos pasiūlos logistika.
Visgi, ekspertės teigimu, šis šokas pasaulio ekonomikos nesukrėtė taip smarkiai, kaip būtų galima tikėtis.
Centrinio banko ekonomistės vertinimu, tai susiję su tuo, kad pasaulis dabar yra daug mažiau priklausomas nuo naftos, Europa – atsparesnė, o lyginant su laikotarpiu prieš trisdešimt metų, be to, dabar to paties dydžio bendrajam vidaus produktui (BVP) sukurti ES sunaudoja 70 proc. mažiau visų rūšių energijos.
Lyginant su 1973-iaisiais, pasaulio ekonomika maždaug 61 proc. tapo mažiau priklausoma nuo naftos.
„Suveikė tam tikri amortizatoriai – dalis gamintojų padidino naftos pasiūlą, kai kurios šalys sumažino naftos paklausą, ją pakeisdamos anglimi ar kitais šaltiniais, ir pasaulis šią krizę pasitiko su didesnėmis naftos atsargomis nei įprastai“, – tikino LB ekspertė.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius anksčiau prognozavo, kad šildymas artėjančią žiemą gali brangti 15–20 proc., tačiau galutinę kainą, pasak jo, lems kuro kainos ir oro sąlygos.
Numatoma, kad šildymas brangs ir dėl nebegaliojančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad lengvatiniu PVM tarifu šildymui naudojosi ir tie gyventojai, kuriems šie kaštai nekelia spaudimo, tad šildymo kainų lengvata nebus grąžinama.
Energetikos agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę (be PVM), kai prieš metus buvo 6,33 centų už kilovatvalandę (kWh).
ELTA inf.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 40 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-
