Ar sulauksime „Breturn'o“? Briuselio diplomatai JK grįžimo į ES perspektyvas vertina atsargiai

Unsplash nuotr.

Užsiminęs apie galimą šalies sugrįžimą į Europos Sąjungą (ES), Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Andy Burnhamas galbūt pakeitė diskusijų su Bendrija kryptį. Tačiau po audringo dešimtmečio nuo referendumo dėl „Brexit“ JK sugrįžimas į ES kol kas laikomas tolima perspektyva, o Briuselis pirmiausia laukia, kol Londonas pats apsispręs, ko nori toliau.

„Tai teigiamas poslinkis. Tai gerina atmosferą. Vis dėlto nekeisime savo laikysenos vien todėl, kad fone skamba graži muzika“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Liepą į valdžią atėjęs A. Burnhamas šią savaitę sulaužė Jungtinės Karalystės premjerams galiojusį tabu, atverdamas duris galimam šalies sugrįžimui į ES.

Peržengdamas atsargaus savo pirmtako Keiro Starmerio nustatytas raudonas linijas, buvęs Mančesterio meras pareiškė, kad tarp galimų variantų yra dabartinės padėties išlaikymas, prisijungimas prie ES muitų sąjungos ar bendrosios rinkos arba galiausiai galimybė „eiti iki galo“.

Pozityvus naujojo Jungtinės Karalystės lyderio tonas iškart sulaukė šilto kelių jo kolegų Europoje atsako.

„Sveiki sugrįžę“, – angliškai pajuokavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Jei britai nori sugrįžti ir jei ministras pirmininkas juda ta kryptimi, manau, tai labai gera žinia ir jo šaliai, ir europiečiams“, – paaiškino jis.

Tačiau oficiali Briuselio reakcija buvo gerokai atsargesnė.

„Jungtinės Karalystės vyriausybė turi išdėstyti, kaip ateityje norėtų plėtoti santykius su ES. Esame pasirengę aptarti jos galimus pasiūlymus“, – sakė Europos Komisijos (EK) atstovas spaudai Balazsas Ujvari.

Per dešimtmetį susidūrę su šešiais skirtingais Jungtinės Karalystės premjerais, Briuselio diplomatai skambius jų pareiškimus įprato vertinti atsargiau.

„Taip“, – lakoniškai atsakė vienas diplomatas, paklaustas, ar dar vienas Jungtinės Karalystės siūlymas pradėti nuo švaraus lapo kelia nusivylimą.

Pirmasis išbandymas – viršūnių susitikimas

Pirmasis A. Burnhamo išbandymas bus susitarti dėl aukščiausiojo lygio susitikimo su ES lyderiais Ursula von der Leyen ir Antonio Costa, per kurį būtų galima pasiekti pirmųjų konkrečių rezultatų.

Abiejų pusių pareigūnai teigia besitikintys surengti susitikimą kitą mėnesį, tačiau tiksli data dar nenustatyta.

Iš pradžių susitikimas buvo numatytas birželį ir turėjo įtvirtinti plačiai apdainuotą K. Starmerio santykių su Briuseliu „perkrovimą“, tačiau šiam netekus pareigų buvo atšauktas.

A. Burnhamui teks spręsti tuos pačius klausimus – tartis dėl galimybės jaunimui dirbti ir studijuoti abiejose pusėse, mažinti augalinių ir gyvūninės kilmės produktų patikras ir susieti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemas.

Niekur nedingo ir tos pačios problemos.

ES šalys nori, kad JK sudarytų sąlygas Europos studentams joje studijuoti pigiau, o Londonui susirūpinimą kelia Briuselio planas „Pagaminta Europoje“, kuriuo pirmenybė būtų teikiama ES pramonei.

ES pareigūnas perspėjo, kad Briuselis vis dar nėra pasirengęs daryti nuolaidų Londonui be „reikšmingos pažangos“, visų pirma susitarimo dėl jaunimo klausimu.

A. Burnhamui atėjus į valdžią pagerėjusi atmosfera reiškia, kad sėkmingas viršūnių susitikimas galėtų padėti pagrindą ambicingesniems žingsniams ateityje.

„Tai gali padėti atkurti pasitikėjimą ir pradėti iš naujo nuo tvirtesnio pagrindo“, – sakė Jungtinės Karalystės analitinio centro „Chatham House“ ekspertas Sebastienas Maillard'as.

Vis dėlto, pasak jo, Jungtinės Karalystės sugrįžimo į bloką idėja kol kas atrodo visiškai nerealistiška.

„Tai per didelis žingsnis ir jam dar per anksti“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Briuselyje labai abejojama, ar Jungtinė Karalystė kada nors galėtų sutikti su naujomis bloko nustatytomis sugrįžimo sąlygomis. Per kelis narystės dešimtmečius Londonas buvo išsiderėjęs įvairių ES taisyklių išimčių ir atsisakė prisijungti prie bendrosios euro valiutos bei Šengeno erdvės.

Pats A. Burnhamas niekada neslėpė norintis, kad Jungtinė Karalystė sugrįžtų į ES, ir anksčiau yra teigęs besitikintis tai išvysti „dar savo gyvenime“.

„Tačiau tai nebūtinai turi įvykti dabar“, – šią savaitę transliuotojui BBC sakė jis.

Už valstybės pasitraukimą iš ES Jungtinės Karalystės rinkėjai nubalsavo per 2016 m. birželį surengtą referendumą: 17,4 mln. žmonių (51,9 proc.) pritarė pasitraukimui iš ES, o 16,1 mln. (48,1 proc.) balsavo už pasilikimą. Jungtinė Karalystė oficialiai paliko ES 2020 m. sausio 31 d.

ELTA, AFP inf.

Išklausyti garso formatu







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 40 (2026)

    Savaitė - Nr.: 40 (2026)