Viskas prasideda nuo devynmetės Miros, kurios gyvenimą netikėtai sukrečia šeimą ištikusi tragedija. Likusi be artimųjų, mergaitė atsiduria pas savo tetą Haną – keistą, uždarą ir nuo aplinkinio pasaulio tarsi atsiribojusią moterį. Kodėl Hana tokia tyli? Ką ji slepia? Ir kokie praeities įvykiai pavertė ją žmogumi, kuriam net artimiausiųjų meilė atrodo sunkiai pasiekiama?

Augdama Mira pamažu ima suprasti, kad tetos elgesys susijęs su kur kas didesne istorija, nei ji galėjo įsivaizduoti. Skirtinguose laikotarpiuose besirutuliojančios dviejų moterų istorijos susipina į vienos šeimos likimą, kurį negrįžtamai pakeitė Antrasis pasaulinis karas.

Iš pokario Čekijos pasakojimas nukelia į Terezyną ir Aušvicą – vietas, tapusias vienais skaudžiausių Europos istorijos simbolių. Tačiau „Hana“ nėra vien istorinis romanas apie karą. Tai visų pirma pasakojimas apie žmones, kuriems tenka gyventi su tuo, kas nutiko, apie tylą, kuria mėginama apsaugoti artimuosius, ir apie praeitį, kuri vis tiek randa kelią į dabartį.

Vienas svarbiausių romano klausimų – kas nutinka žmogui po tragedijos? Kaip gyventi toliau, kai prarandi artimuosius, namus, ankstesnį gyvenimą ir pasitikėjimą pasauliu?

Rašytoja jautriai tyrinėja kaltę, netektį, išgyvenusiųjų patirtis ir skausmą, kuris gali būti perduodamas iš kartos į kartą. Knygoje svarbi ir tyla. Tai, apie ką šeimose nekalbama, kartais tampa ne mažiau reikšminga už tai, kas pasakoma. Nutylėtos istorijos, neišsakyti prisiminimai ir neatsakyti klausimai formuoja ne tik vieno žmogaus, bet ir visos šeimos gyvenimą.

Šiandien, kai vis daugiau kalbama apie kolektyvinę atmintį, istorinių traumų poveikį ir būtinybę išsaugoti asmeninius istorijos liudijimus, „Hana“ įgauna ypatingą aktualumą. Tai romanas, kuris primena, kad didžioji istorija visada susideda iš konkrečių žmonių gyvenimų, o jos pasekmės nesibaigia kartu su istoriniais įvykiais.

Romaną „Hana“ įkvėpė tikri Čekijos Valašske Meziržyčių miesto istorijos įvykiai. Būtent šiame mieste gyvena ir kuria knygos autorė Alena Mornštajnová. Pasitelkdama literatūrinę fikciją, rašytoja atkuria laikotarpį, kuriame asmeniniai pasirinkimai, atsitiktinumai ir istorinės aplinkybės negrįžtamai keitė žmonių likimus. Autorės pasakojimas išsiskiria tuo, kad skaudžiausi istoriniai įvykiai atsiskleidžia per artimus žmonių santykius, kasdienybės detales ir palaipsniui atveriamas šeimos paslaptis. Nors romane netrūksta skausmingų patirčių, tai nėra vien pasakojimas apie netektį. Per visą knygą driekiasi meilės, artumo ir vilties gija, leidžianti kalbėti ir apie žmogaus gebėjimą išlikti.

2017 metais pasirodžiusi „Hana“ tapo vienu didžiausių Alenos Mornštajnovos literatūrinių laimėjimų ir padėjo jai įsitvirtinti tarp skaitomiausių šiuolaikinių Čekijos rašytojų.

Knyga išversta į daugiau nei 27 kalbas, sulaukė skaitytojų ir literatūros kritikų pripažinimo. Romanas pelnė pagrindinį ir studentų Čekijos knygos apdovanojimų prizus, taip pat „Databáze knih“ metų knygos ir metų naujienos įvertinimus. Angliškasis knygos leidimas pateko į 2021 metų EBRD literatūros premijos ilgąjį sąrašą, o prancūziškasis leidimas buvo įvertintas Europos literatūros konkurse, skirtame jauniesiems skaitytojams.

1963 metais gimusi Alena Mornštajnová studijavo anglų ir čekų kalbas Ostravos universitete, dirbo dėstytoja ir vertėja. Literatūroje ji debiutavo 2013 metais romanu „Slepá mapa“, vėliau išleido „Hotýlek“ ir kitus kūrinius vaikams bei suaugusiesiems. 2025 metais rašytoja tapo pirmąja šiuolaikinės Čekijos autore, kurios knygų pardavimai gimtojoje šalyje perkopė milijoną egzempliorių.

Lietuvos skaitytojus pasiekianti „Hana“ kviečia ne tik atrasti vieną svarbiausių šiuolaikinės čekų literatūros balsų, bet ir susimąstyti apie tai, kaip praeities įvykiai formuoja mūsų dabartį.

Pranešimas spaudai.