Įsivaizduokime, kad individualus namas apdraustas 120 tūkst. eurų suma, tačiau jį visiškai suniokojus gaisrui paaiškėja, jog atstatymo darbai, įskaitant projektavimą, medžiagas ir statybininkų darbą, kainuotų 135 tūkst. eurų. Tokiu atveju draudimo suma nepadengtų visų išlaidų – trūkstamus 15 tūkst. eurų savininkui tektų sumokėti pačiam. Pasak draudimo bendrovės ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovės Aušros Jusės, tokios situacijos nėra dažnos, tačiau jų pasitaiko, ypač kai būstas apdraustas pagal seniai sudarytą ilgalaikę sutartį.

„Draudimo sumos nepakankamumas skaudžiausiai gali pasijusti įvykus dideliam gaisrui, kai pastatas sunaikinamas ir jį tenka atstatyti iš esmės. Mažesnių žalų, pavyzdžiui, audros apgadinto stogo ar išdaužto lango, remonto išlaidos paprastai būna gerokai mažesnės. Tačiau jei namą reikia statyti iš naujo, prieš daugelį metų pasirinktos draudimo sumos gali nebeužtekti“, – aiškina A. Jusė.

Ekspertė pabrėžia, kad draudimo suma neturėtų būti painiojama su būsto rinkos verte. Pastaroji priklauso ne tik nuo paties pastato, bet ir nuo jo vietos, sklypo bei situacijos nekilnojamojo turto rinkoje. Tuo metu būsto draudimo paskirtis – atlyginti sugadinto turto atkūrimo išlaidas pagal sutarties sąlygas.

„Jeigu namas įrengtas naudojant brangesnes apdailos medžiagos ar pasirinkti nestandartiniai sprendimai, jo atstatymas gali kainuoti daugiau, nei numato standartiniai skaičiavimai. Todėl draudiko rekomenduojamą sumą reikėtų vertinti kaip atspirties tašką, o ne galutinį dydį, kurio negalima keisti. Gyventojai gali pasirinkti didesnę draudimo sumą, atsižvelgdami į savo būsto ypatumus“, – sako ekspertė.

Ypač atidžiai savo draudimo sutartis, pasak A. Jusės, turėtų peržiūrėti gyventojai, kurie prieš dešimtmetį ar dar seniau būstą įsigijo su banko paskola ir tuo metu sudarė ilgalaikę draudimo sutartį visam paskolos laikotarpiui. Per tiek metų galėjo gerokai pasikeisti tiek statybos darbų ir medžiagų kainos, tiek paties būsto įrengimas. Be to, keitėsi ir draudimo produktai bei jų sąlygos, tad sena sutartis gali nebeatitikti dabartinių gyventojo poreikių.

„Pasitaiko, kad žmonės, kartą apsidraudę būstą, prie sutarties daugiau nebegrįžta – tiesiog toliau moka įmokas ir mano, kad jų namai tinkamai apsaugoti. Tačiau per dešimt ar penkiolika metų gali pasikeisti labai daug. Todėl rekomenduojame periodiškai, ypač pratęsiant draudimą, įvertinti ne tik draudimo sumą, bet ir pačias sutarties sąlygas bei pasirinktą apsaugą“, – pataria draudikė.

Individualių namų savininkams ypač svarbu įvertinti pastato atkūrimo išlaidas ir jo įrengimo lygį. Butų savininkams taip pat verta pasitikrinti, ar pasirinkta apsauga atitinka būsto ypatumus ir poreikius. Abiem atvejais naudinga peržiūrėti, nuo kokių rizikų turtas apdraustas, ir prireikus pasitarti su draudiku dėl sutarties pakeitimų.

Dar vienas būsto draudimo aspektas, apie kurį gyventojai ne visada susimąsto, – daugiabučio bendrojo turto apsauga. Tai aktualu, pavyzdžiui, kai dėl draudžiamojo įvykio nukenčia laiptinės durys, liftas ar kita visiems gyventojams priklausanti pastato įranga.

„Tarkime, dėl elektros įtampos svyravimų sugenda daugiabučio liftas, o jo remontui reikalingos išlaidos paskirstomos butų savininkams. Jei gyventojas yra pasirinkęs draudimo apsaugą nuo elektros įtampos svyravimų, jam tenkanti išlaidų dalis gali būti kompensuojama“, – dalijasi A. Jusė.

Panašiai būtų ir tuo atveju, jei vandalai išlaužtų laiptinės duris ar sugadintų telefonspynę. Apie įvykį pranešus policijai, buto savininkui tenkančias remonto išlaidas galėtų padengti draudimas, jei sutartyje numatyta apsauga nuo trečiųjų asmenų tyčinės veikos.

„Svarbu suprasti, kad bendrojo turto draudimas galioja ne visiems gedimams ar remonto darbams. Pavyzdžiui, jei lifto dalis reikia pakeisti dėl natūralaus nusidėvėjimo, tai nėra draudžiamasis įvykis. Tačiau jei įranga sugadinama staiga ir netikėtai dėl sutartyje numatytos rizikos, draudimas gali atlyginti buto savininkui tenkančią nuostolių dalį. Todėl verta žinoti ne tik tai, kokia suma apdraustas jūsų būstas, bet ir kokią apsaugą iš tiesų suteikia turima sutartis“, – pabrėžia A. Jusė.

BNS inf.