Pinigai ar kuponai vietoj daiktų – lankstesnis humanitarinės pagalbos modelis

Unsplash nuotr.

Humanitarinę pagalbą dažniausiai įsivaizduojame kaip maisto produktus, drabužius ir kitus būtiniausius daiktus, tačiau Lietuvos Raudonasis Kryžius vis plačiau taiko kitokį pagalbos būdą – žmonėms suteikia pinigų arba kuponų, kuriais jie gali įsigyti tai, ko labiausiai reikia. Pasak organizacijos projektų vadovės Gabijos Mackevičienės, toks modelis padeda patenkinti būtiniausius poreikius ir išsaugoti žmogaus savarankiškumą bei orumą.

Partnerių turinys

– Kuo pagalba pinigais ir kuponais skiriasi nuo įprastos daiktinės paramos?

– Įsivaizduokime dvi šeimas, kurios dėl krizės neteko namų. Vienai labiausiai reikia maisto ir higienos priemonių, kitai – pinigų laikinam būstui ar vaistams. Jeigu abiem įteiksime vienodus maisto paketus, ar tikrai suteiksime tai, ko joms labiausiai reikia?

Todėl vis plačiau taikoma pagalba pinigais ir kuponais, vadinama CVA (angl. Cash and Voucher Assistance). Priklausomai nuo programos, žmogui gali būti pervedami pinigai į banko sąskaitą, išmokami grynieji arba suteikiami kuponai prekėms ir paslaugoms įsigyti. Taip žmogus gali pats spręsti, kas jam svarbiausia, kiek tai leidžia programos sąlygos, ir išsaugoti daugiau savarankiškumo. Žinoma, tai nereiškia, kad atsisakome daiktinės paramos – tam tikromis aplinkybėmis ji išlieka būtina.

– Tačiau ar nėra rizikos, kad piniginė parama bus išleista ne tiems dalykams, kuriems ji skirta?

– Žmogus, netekęs namų ar pajamų, nepraranda gebėjimo priimti atsakingus sprendimus. Dažnai jis pats geriausiai žino, kokios išlaidos jo šeimai svarbiausios. Vis dėlto pasitikėjimas nereiškia, kad pinigai dalijami be taisyklių. Kiekviena programa turi aiškų tikslą, paramos gavėjų atrankos kriterijus ir administravimo procedūras. Vienais atvejais pinigai skiriami konkrečioms išlaidoms, kitais žmogui suteikiama daugiau laisvės juos paskirstyti. Svarbu ir tai, kokį pokytį pagalba sukuria: ar padėjo išsaugoti būstą, įsigyti būtiniausių prekių, sumažinti finansinę naštą? Mūsų tikslas – suteikti žmogui galimybę atsitiesti.

– Kada Lietuvos Raudonasis Kryžius pradėjo taikyti tokį pagalbos būdą ir kokių rezultatų jau pasiekė?

– Pinigais ir kuponais teikiamą pagalbą aktyviai taikome nuo 2022 metų, kai prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje į Lietuvą atvyko tūkstančiai žmonių. 2023 metais 1 000 pažeidžiamų šeimų suteikėme po 390 eurų finansinės paramos. Ilgainiui programų apimtys augo – vien 2025 metais pinigais suteikėme daugiau nei 398 tūkst. eurų, o kuponais – daugiau nei 82 tūkst. eurų vertės pagalbos. Per šį laikotarpį taip pat tobulinome paramos teikimo procesus, stiprinome darbuotojų kompetencijas ir pasirengimą būsimoms krizėms.

– O kaip tokia pagalba atrodo praktikoje? Gal galite pateikti konkretų pavyzdį?

– Vienas naujausių pavyzdžių – Kanados Raudonojo Kryžiaus finansuojama programa, pagal kurią mažas pajamas gaunantiems, dėl karo į Lietuvą pasitraukusiems Ukrainos senjorams padedame padengti šildymo išlaidas. Šių metų pavasarį 130 senjorų gavo po 152 eurus, o rudenį pradėjome antrąjį etapą, kuriuo planuojame padėti dar 130 žmonių.

Vyresnio amžiaus žmogui, kuris svečioje šalyje gyvena iš labai nedidelės pensijos, sąskaitos už šildymą gali tapti rimtu iššūkiu. Nors 152 eurai neišspręs visų sunkumų, tokia suma gali padėti išvengti skolų ir daugiau pajamų skirti maistui ar vaistams.

– Ar tokia pagalba naudingesnė ir pačiai organizacijai? Kaip užtikrinama, kad ji pasiektų žmones?

– Kai parduotuvės veikia, o žmonės gali saugiai apsipirkti, piniginė parama leidžia sumažinti prekių pirkimo, sandėliavimo ir transportavimo išlaidas. Žinoma, šios paramos administravimas taip pat reikalauja atsakingo darbo, todėl tobuliname procesus ir naudojame skaitmeninius sprendimus. Pavyzdžiui, mobilioji programėlė „AccessRC“ leidžia žmonėms sužinoti apie paramos programas, pateikti paraiškas ir stebėti jų nagrinėjimą.

Tačiau ne visi vienodai gerai naudojasi technologijomis, ypač vyresnio amžiaus žmonės. Todėl svarbus ir mūsų darbuotojų bei savanorių vaidmuo – jie gali suteikti informacijos ir padėti registruotis. Technologijos turi palengvinti pagalbos gavimą, o ne tapti dar viena kliūtimi.

– Kaip ši patirtis galėtų praversti Lietuvoje kilus naujai krizei ar ekstremaliajai situacijai?

– Įsivaizduokime, kad dėl ekstremalaus įvykio žmonės priversti skubiai palikti namus. Vieniems reikia laikino būsto, kitiems – drabužių, higienos priemonių ar transporto paslaugų. Jei parduotuvės ir atsiskaitymo infrastruktūra veikia, piniginė pagalba gali padėti greičiau patenkinti skirtingus poreikius. Tam būtina ruoštis iš anksto – turėti aiškias procedūras, apmokytus darbuotojus, tinkamas technologijas ir patikimus partnerius.

Galiausiai svarbiausia ne tai, kokia forma suteikiame pagalbą – pinigais, kuponais ar daiktais. Svarbiausia, kad ji laiku pasiektų žmogų, atitiktų jo poreikius ir padėtų kuo greičiau susigrąžinti savarankiškumą.

Išklausyti garso formatu






  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 46 (2026)

    Savaitė - Nr.: 46 (2026)



Daugiau >>