Nuo apdailininko iki milžiniško kruizinio laivo projektų vadovo: lietuvių karjeros istorijos stebina
Ar norint dirbti kruiziniame laive būtina būti jūreiviu? O gal šilumą miestams vis dar gamina darbuotojai, kastuvais metantys anglis į katilus? Laidos „Noriu dirbti“ vedėja Rosita Paulauskaitė šį kartą griaus du įsisenėjusius mitus ir parodys, kaip iš tiesų atrodo darbas šiuolaikinėje laivų pramonėje bei energetikos sektoriuje. Paaiškės, kad lietuviai prisideda prie įspūdingiausių pasaulio kruizinių laivų įrengimo, o šilumos ūkyje vis svarbesni tampa inžinieriai, skaitmeninės technologijos ir net dirbtinis intelektas.
Partnerių turinys
Lietuvių darbai – daugiau nei 600 laivų visame pasaulyje
Kruiziniai laivai daugeliui asocijuojasi su egzotiškomis kelionėmis, prabanga ir poilsiu. Tačiau už įspūdingų interjerų, restoranų, pramogų erdvių ir tūkstančių kajučių slypi didžiulės įvairių sričių specialistų komandos. Prie tokių projektų prisideda ir Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė „Aros Marine“, kurios darbuotojai įgyvendina laivų interjero bei techninių sistemų projektus visame pasaulyje.
„Aros Marine“ talentų pritraukimo ir kompetencijų rengimo komandos vadovė Jurgita Bėrontienė pasakoja, kad įmonėje reikalingi ne tik su laivyba susijusių profesijų atstovai.
„Mes ieškome įvairių profesijų žmonių – nuo gamybos darbuotojų, kurie montuoja interjerus, vėdinimo ir vamzdynų sistemas, iki meistrų, projektų vadovų bei inžinierių. Augant organizacijai, mums taip pat reikia teisės, finansų, personalo ir kitų administracijos sričių specialistų“, – pasakoja J. Bėrontienė.
Įmonės projektai vykdomi Prancūzijoje, Suomijoje, Singapūre, JAV, Kanadoje, Egipte, Ispanijoje ir kitose pasaulio šalyse. Todėl daliai darbuotojų kelionės tampa neatsiejama profesinio gyvenimo dalimi.
„Aros Marine“ pardavimų vadybininkė Laura Preikšaitytė neslepia, kad būtent galimybė keliauti yra vienas patraukliausių jos darbo aspektų.
„Kelionių tikrai yra nemažai. Būna, kad per metus užsienyje praleidi net 190 dienų. Atsiveria galimybės pakeliauti po visą pasaulį, nes mūsų klientai yra išsidėstę įvairiose šalyse“, – pasakoja L. Preikšaitytė.
Bendrovės komandos įrengtas erdves galima rasti daugiau nei 600 laivų visame pasaulyje. Jose įrengta per 150 tūkst. kvadratinių metrų viešųjų erdvių, restoranų, poilsio zonų, parduotuvių, SPA centrų bei sporto salių. Taip pat įrengta daugiau nei 23 tūkst. keleivių ir įgulos kajučių.
Tarp įmonės klientų – ir tokie kruizų industrijos vardai kaip „Royal Caribbean“ bei „Disney Cruise Line“.
„Mūsų komanda atnaujina jau eksploatuojamus laivus. Pavyzdžiui, klientas nori pakeisti kajučių interjerą, restoraną paversti vakarėlių erdve arba vietoje bibliotekos įrengti sporto klubą. Mes įgyvendiname tokias idėjas“, – pasakoja J. Bėrontienė.
Karjerą pradėjo nieko nemokėdamas, o šiandien moko kitus
Vis dėlto įspūdingi projektai nereiškia, kad į įmonę gali patekti tik ilgametę patirtį turintys specialistai. „Aros Marine“ projektų koordinatorė Kristina Samoškaitė pabrėžia, kad įmonėje veikia mokymų centras, kuriame darbuotojai ruošiami konkretiems darbams.
„Mūsų laivuose gali dirbti ir valytojai, ir inžinieriai, ir vamzdynų montuotojai ar interjero dizaineriai. Tai nereiškia, kad žmogus būtinai turi būti susijęs su jūrine profesija. Turime stiprią komandą, kuri geba apmokyti naujus darbuotojus“, – pasakoja K. Samoškaitė.
Puikus tokios karjeros pavyzdys – „Aros Marine“ kompetencijų rengimo projektų vadovas Evaldas Kateiva. Prieš dvylika metų į įmonę jis atėjo beveik neturėdamas profesinių įgūdžių, o šiandien pats moko naujus kolegas.
„Atėjau kaip paprastas darbuotojas, beveik nieko nemokėdamas. Buvau tik šiek tiek remonto darbų namuose atlikęs. Įmonė mane išmokė, o dabar savo patirtimi dalinuosi su kitais. Jeigu aš sugebėjau išmokti, vadinasi, gali ir kiti“, – įsitikinęs E. Kateiva
Dar viena įkvepianti istorija – projektų vadovo Nikitos Kaliman. Karjerą įmonėje jis pradėjo dirbdamas apdailininku, o šiandien vadovauja didžiuliams tarptautiniams projektams. Vienas naujausių jo darbų buvo susijęs su „Harmony of the Seas“ – vienu didžiausių kruizinių laivų pasaulyje.
„Kai atėjau į įmonę, pamačiau projektų mastą, žmonių užsidegimą ir jų pasakojimus apie laivus, kuriuose teko dirbti. Būtent tai mane iki šiol labiausiai motyvuoja“, – sako N. Kaliman.
Tiesa, darbas tokio masto projektuose reikalauja ir atsakomybės. Kruiziniai laivai turi griežtus išplaukimo grafikus, todėl visus darbus būtina užbaigti laiku.
Šilumos gamyboje kastuvus pakeitė kompiuteriai
Antrojoje laidos dalyje Rosita Paulauskaitė apsilankys bendrovėje „Alytaus šilumos tinklai“, kur aiškinsis, ar šilumos gamyba vis dar primena senovines katilines, kuriose darbuotojai rankomis krauna anglis.
Bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Nevardauskas šį mitą paneigia ir pabrėžia, kad Lietuvos šilumos ūkis per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai.
„Reikia pamiršti darbuotojus, su kastuvais metančius anglis. Šiandien viskas automatizuota, o fizinio darbo reikia gerokai mažiau. Lietuvos energetika stipriai pažengusi į priekį, ypač kalbant apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šilumos gamyboje“, – pasakoja M. Nevardauskas.
„Alytaus šilumos tinklų“ technikos direktorius Kęstutis Kvedaravičius atskleidžia, kad šilumai gaminti naudojamas biokuras – smulkinta mediena, šakos ir kitos medienos atliekos. Tačiau svarbiausia, kad šiuolaikinės katilinės veiklą galima valdyti iš centrinio valdymo pulto.
„Iš čia valdome praktiškai visus šios katilinės įrenginius ir kitas nutolusias mažąsias katilines. Čia dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriuos mokome ilgą laiką. Jie turi turėti atitinkamą išsilavinimą, kvalifikacinius pažymėjimus ir patirties. Kad žmogus galėtų savarankiškai dirbti, reikia mažiausiai metų mokymų ir praktikos“, – aiškina K. Kvedaravičius.
Dirbtinis intelektas padės, bet žmogaus nepakeis
Šiuolaikinėje energetikoje vis svarbesnės tampa ne tik automatizuotos sistemos, bet ir duomenų analizė, nuotolinis valdymas bei naujos profesijos.
„Alytaus šilumos tinklų“ komercijos direktorė Kristina Akulova pasakoja, kad bendrovėje nuo 2022 metų veikia nuotolinio skaitiklių nuskaitymo sistema. Daugiabučiuose sumontuotos antenos automatiškai surenka skaitiklių duomenis ir perduoda juos įmonei.
„Technologijos mūsų kasdienėje veikloje yra neatsiejamos. Įdiegę nuotolinio skaitiklių nuskaitymo sistemą, įgijome ir naujų kompetencijų. Atsirado gana nauja šilumos tiekimo srities specialybė – telemetrijos specialistai. Jie užtikrina, kad antenos ir skaitikliai tinkamai veiktų, palaikytų ryšį ir patikimai perduotų duomenis“, – aiškina K. Akulova.
Ateityje įmonė planuoja žengti dar vieną žingsnį – pasitelkti dirbtinį intelektą šilumos gamybos ir tiekimo procesams efektyvinti.
„Tikiuosi, kad per artimiausius metus pradėsime projektą, kuriame dirbtinis intelektas padės valdyti sistemas. Tačiau visiškai patikėti jam energetikos įmonės valdymą būtų pernelyg rizikinga. Tai turėtų būti įrankis, padedantis specialistams priimti geresnius sprendimus“, – sako M. Nevardauskas.
Vienas inžinieriaus sprendimas gali sutaupyti dešimtis tūkstančių eurų
Pasak bendrovės vadovo, modernėjant technologijoms, vis labiau auga kvalifikuotų inžinierių poreikis. Nors automatizacija sumažina fizinio darbo apimtis, sistemoms prižiūrėti ir tobulinti reikia vis daugiau specializuotų žinių.
M. Nevardauskas įsitikinęs, kad darbdaviai turi suprasti ir tokių specialistų vertę.
„Įsivaizduokime, kad inžinierius pasiūlo sprendimą, leidžiantį sutaupyti vieną procentą dujų ar biokuro. Pinigine išraiška tai gali būti 50, 70 ar net 80 tūkstančių eurų. Tai tik pavyzdys, tačiau jis parodo, kokią vertę gali sukurti vienas geras specialisto sprendimas“, – aiškina M. Nevardauskas.
Vadovas pabrėžia, kad geram inžinieriui parengti reikia ne vienų metų, o aukščiausio lygio specialistai patirtį kaupia net dešimtmetį. Todėl, jo nuomone, įmonės turi investuoti ne tik į technologijas, bet ir į darbuotojų atlyginimus, mokymą bei profesinį augimą.
Šios dvi iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingos sritys atskleidžia bendrą tendenciją – šiuolaikinėje darbo rinkoje vis svarbesni tampa noras mokytis, gebėjimas prisitaikyti ir profesinės kompetencijos. O įsisenėję stereotipai apie darbą kruiziniuose laivuose ar katilinėse dažnai nebeturi nieko bendro su tikrove.
Daugiau apie netikėtas profesijas, karjeros galimybes ir šiuolaikinius darbdavius – laidoje „Noriu dirbti“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 41 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-
