Pirmiausiai užsukime į didžiulę gyvų ir dirbtinių gėlių, floristikos aksesuarų, pakavimo reikmenų, žvakių ir kitokio dekoro parduotuvę Klaipėdos rajone „Gėlės tik jums“. Šio šeimos verslo atstovė Katryna Ilginytė-Pliuškienė, pasakoja, kad verslas įkurtas prieš daugiau nei 30 metų, patalpų plotas užima daugiau nei 5 tūkst. kvadratinių metrų.

„Šioje srityje esame vieni didžiausių Lietuvoje. Olandijoje turime savo sandėlių ir iš jų vežame gėles klientams iš visos Lietuvos, taip pat turime klientų Latvijoje, Estijoje, Suomijoje. Siūlome ir įvairių aksesuarų. O čia, Klaipėdos rajone, yra pagrindinė mūsų bazė“, – pasakoja verslininkė.

Verslo istorija prasidėjo nuo pašnekovės senelio, kuris ėmė auginti tulpes savo sklype Gėlių gatvėje Gargžduose. „Tais laikais gėlių iš niekur negautum, nebent užsiaugintum pats. Senelis pirmiausia jas augindavo Moters dienai. Prie darbų prisijungė ir tėtis, ėmė statyti šiltnamius, jiems puikiai sekėsi. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, atsivėrė keliai į užsienį, tad tėtis tapo vienu iš pirmųjų lietuvių, kuris ėmė vežti gėles iš Olandijos, tad taip ir prasidėjo šeimos verslas, o dabar jį plėtojame visi drauge, kartu su savo darbuotojais“, – sako K. Ilginytė-Pliuškienė.

Šiais laikais gėlės į Lietuvą keliauja ne tik iš Olandijos, bet ir iš skirtingų šiltųjų kraštų, pavyzdžiui, Kolumbijos ar Kenijos. „Rožės, gvazdikai pas mus skraidinami dėžėse. Kelionės metu stebima temperatūra, gėlės apdorojamos taip, kad gali kelias savaites laikytis neįmerktos į vandenį. Parsivežame jas, pakerpame, nuvalome lapelius, patręšiame, sumerkiame, ir tik tada prasideda žiedo gyvenimas – gėlė ima skleistis, o tinkamai prižiūrimos gali kelias savaites džiuginti pirkėjus“, – pasakoja pašnekovė.

Paklausta, kodėl dauguma rožių šiais laikais nekvepia, atsakė, kad nemažai rūšių ir išvestos taip, kad kvapo nebeturi, nes prioritetas teikiamas žiedo ilgaamžiškumui. Ji taip pat perspėjo, kad dėl rožių apdorojimo specialiomis cheminėmis medžiagomis jų uostyti, jomis liestis prie veido nereikėtų. „Žinoma, nereikėtų žiedlapių mesti ir į vonią ar virti iš jų hidrolato – tegul rožės tiesiog džiugina“, – sako K. Ilginytė-Pliuškienė.

Rožės išlieka populiarios visada, taip pat visus metus perkamos gerberos, austomos ir kitos gėlės, tačiau dalis, iš tiesų, atsiranda labai sezoniškai, jų populiarumą lemia ir šventės, pavyzdžiui, rugsėjo 1 d. būtina turėti daugybę skirtingų kardelių, o Vėlinėms – chrizantemų, pasakoja pašnekovė.

K. Ilginytė-Pliuškienė pasakoja, kad anksčiau rožės buvo sunkiai nukonkuruojamos – jos labai mėgstamos ir dabar, tačiau žmonės ieško ir egzotiškesnių augalų, drąsiau eksperimentuoja.

„Mėgstamos strelicijos, vėdrynai, hortenzijos. Nebijoma ir smulkesnių žiedų, primenančių lauko gėles“, – vardija K. Ilginytė-Pliuškienė.

Pasak pašnekovės, labai populiarios pastelinės, švelnios spalvos. „Švelnias spalvas žmonės renkasi ir šventėms, vestuvėms. Tačiau siūlome ir ryškių, ekstravagantiškų gėlių – kiekvienas žiedas turi savo pirkėją. Kai kam gražu tik raudona spalva, ir tai taip pat yra žmogaus pasirinkimas“, – šypsosi K. Ilginytė-Pliuškienė. Paklausta apie aksesuarus, pašnekovė palygina, kad skandinavai nori natūralumo, lietuviai taip pat linkę į natūralumą, tačiau jiems reikia ir blizgučių, spalvų.

„Daug keliaujame po parodas, stebime tendencijas ir stengiamės pasiūlyti žmonėms naujovių. Žinoma, poreikį diktuoja ir patys klientai, tad negalime apsiriboti viena kryptimi ar viena stilistika – svarbi įvairovė“, – sako K. Ilginytė-Pliuškienė.

Priklausomai nuo sezono, įmonė prekiauja ir lietuviškomis gėlėmis. „Pavyzdžiui, prekiaujame lietuvių auginamomis tulpėmis, vazoninėmis gėlėmis. Žinoma, lietuviai neaugina gėlių didžiuliais kiekiais, nes tai labai sunkus darbas, kuriam didelę įtaką turi oro sąlygos, bet kai turime lietuviškų gėlių, mielai savo pirkėjams siūlome ir jų“, – sako pašnekovė.

Kad ir kokios gražios gėlės, jeigu jomis nesirūpinsime, greičiau nuvys ir nebedžiugins, tad pašnekovė primena, jog labai svarbi tinkama priežiūra. „Būtina pakirpti galiukus, nuvalyti lapelius. Svarbu reguliariai keisti vandenį, nelaikyti gėlių tiesioginiuose saulės spinduliuose ar prie radiatoriaus. Ir dar svarbios žmogaus emocijos – reikia džiaugtis gėlėmis, jas mylėti“, – pabrėžia K. Ilginytė-Pliuškienė.

Gėlės auginamos ir Lietuvoje. Musninkuose, Širvintų rajone, gėlių ūkį „Gėlių upė“ įkūrusi Angelina Kurauskienė pasakoja, kad idėja įkurti skinamų gėlių ūkį startavo 2018 metais, o šiuo metu tai – hektaro dydžio gėlių laukas po atviru dangumi. Nuo gegužės iki spalio siūlome gėlių floristams ir dekoratoriams“, – sako pašnekovė.

A. Kurauskienė pasakojo, kad ūkį drauge su vyru kūrė ne paskubomis, atsižvelgdami, kokios gėlės paklausios, kas pirkėjus domina; į tai orientuodamiesi ir plečiasi. Kai buvo steigiamas ūkis, šeima iš Vilniaus persikėlė į kaimą, augino mažus vaikus. „Ūkis gimė iš mano meilės augalams. Sodinau daug įvairių augalų, svarsčiau prekiauti sodinukais, bet pamačiau, kad sodinukai iškeliauja, tad turi pradėti iš naujo vėl ir vėl, o man norėjosi tęstinumo. Radau, kad užsienyje egzistuoja sezoninių augalų ūkiai, o tuo metu pati auginau nemažai augalų, kuriuos galima skinti. Nuo to ir prasidėjo mūsų ūkis – nuo meilės augalams ir noro tęsti auginimą“, – aiškina A. Kurauskienė.

Šiandien šeimos ūkyje auga apie 70 rūšių įvairių gėlių. Sezonas tęsiasi nuo balandžio mėnesio iki šalnų. „Prekybos sezoną pradedame nuo Motinos dienos, kai siūlome tulpių, narcizų, heleborų, įvairių pavasarinių šakelių: obelų, slyvų. Vėliau ateina vėdrynų sezonas – juos auginame šiltnamyje. Vėliau – ankstyvieji bijūnai, kurių turime didžiulę kolekciją. Beje, pirmieji bijūnai kartais pražysta net Motinos dienai“, – apie eiliškumą kalba A. Kurauskienė.

Vėdrynus ūkyje keičia įvairios vienmetės gėlės. Vasaros viduryje pirkėjams siūloma rožių. „Mūsų pagrindiniai užsakovai – floristai, dekoratoriai, dirbantys su renginiais, gėlių salonai, tad paklausą diktuoja ir jie. Salonams skirtos gėlės turėtų stovėti ilgiau, dekoravimui – gali trumpiau. Mūsų rožės labiau skirtos dekoravimui“, – sako ūkio įkūrėja.

Dabar ūkyje auga įvairių vienmečių gėlių, taip pat auginama žalumos, skinti skirtų krūmų. Šiuo metu pagrindinį asortimentą sudaro jurginai.

A. Kurauskienė pasakoja, kad jų ūkis dirba tik pagal užsakymus: numato, kokių gėlių bus po savaitės, jų ir siūlo klientams. Gavus užsakymą, gėlės skinamos. „Nelaikome nuskintų gėli ir nelaukiam, ar jas kas nors nupirks. Skiname tik tas, kurių pageidauja mūsų klientai“, – sako pašnekovė.

Pasak jos, Lietuvoje užauginti bijūnai ir jurginai klientų ypač mėgstami, paklausios ir kitos gėlės.

„Kartais prašoma užaugintų Lietuvoje, kartais – būtent lietuviško lauko stiliaus gėlių. Lietuvos augintojų pranašumas tas, kad galime pasiūlyti gėlių, kurias sunku transportuoti iš užsienio. Sakykime, jurginai ir bijūnai iš užsienio atvažiuoja visiškai nekokybiški. Tarkim, olandai bijūnus šaldytuvuose laiko po kelis mėnesius, tad lietuviški, ką tik skinti neabejotinai pranašesni“, – atskleidžia A. Kurauskienė.

Tačiau, pasak pašnekovės, renginiuose dažnai svarbios ne pačios gėlės, jų rūšys, o spalvos.

„Žinoma, visada populiari balta spalva, bet šiemet grįžo burgundiškoji – ji ypač mėgstama. Apskritai ypač populiarios tamsesnės spalvos, nors ilgą laiką buvo mėgstami rudeniniai atspalviai: oranžiniai, persikiniai. Beje, populiari išlieka žalia spalva“, – tendencijas apžvelgia A. Kurauskienė.

Pasak pašnekovės, kiekvienas floristas, dekoratorius turi savo braižą, ir renkasi tam tikras gėles.

Pašnekovė teigia, kad lietuviškų gėlių paklausa kiek mažėja. „Liūdnesnė tendencija, kad renginiuose žmonės linkę gėlėms išleisti mažiau pinigų. Arba negali, arba nenori, arba renkasi kitus rekvizitus. Dekoravimo gėlėmis renesansas buvo prieš dvejus trejus metus. Dabar poreikis menksta, bet lietuviškos gėlės dekorui naudojamos gana noriai“, – pasakoja A. Kurauskienė.

Ūkis „Gėlių upė“ stengiasi išlaikyti susidomėjimą lietuviškomis gėlėmis, tad kiekvieną sezoną siūlo vis ką nors naujo, neįprasto. „Gamta yra nenuspėjama, ji mus per sezoną nualina fiziškai ir emociškai, nes niekada negali prognozuoti, kaip bus. Pavyzdžiui, du pastarieji sezonai buvo gana lietingi. Nemažai gėlių auginame lauke, tad oro sąlygos turi įtakos. Tačiau mes norime išlaikyti stabilumą – siūlyti gėlių, kurių reikia mūsų klientams, o kartu ieškoti ko nors naujo. Visada į savo asortimentą įtraukiame gėlių, kurių neaugina kiti. Pavyzdžiui, šiais metais siūlėme našlaičių, nasturtų, įvairių vijoklių, aguonų. Taigi iššūkių nebijome, o kūrybiški dekoratoriai už tai mus labai vertina“, – šypsosi pašnekovė.

Daugiau nei prieš tris dešimtmečius Kauno r. įsikūręs Vladimiro Karpavičiaus gėlių ūkis siūlo pirkėjams įvairių gėlių. „Tėvai Vladas Karpavičius ir Daivutė Karpavičienė pradėjo ūkį ne nuo gėlių, o nuo daržovių daigelių, bet galiausiai perėjo prie gėlių. Dabar auginame pelargonijų, petunijų, begonijų ir kitų gėlių, o rudenį karaliauja chrizantemos. Turime įvairių: nuo krūminių, skinamų iki didžiažiedžių karališkų. Taigi mūsų darbymetis tęsiasi nuo vasario iki lapkričio“, – sako ūkininkas Daumantas Karpavičius, tėvų darbus ūkyje tęsiantis drauge su broliu Mantu.

Šiemet chrizantemų derlius kuklesnis nei įprastai, pasak pašnekovo, siekia apie 50 tūkst. vazonų. Didžioji dalis jau iškeliavo didmenininkams, tačiau ūkyje laukiami ir mažmenininkai – jiems atidedama asortimento dalis tikrai gali nustebinti. „Įdomesni žiedai, spalvos – chrizantemos jau senokai tapo ne tik kapinių gėle, bet ir augalu, kuriuo mielai puošiami namų kiemai. Auginame apie 80 rūšių chrizantemų, tad pasirinkti yra iš ko“, – pasidžiaugia D. Karpavičius.

Ūkininkai siūlo ir skintų chrizantemų, bet jos populiarios dažniausiai prieš Vėlines. „Apskritai populiariausios yra baltos chrizantemos – jų auginame apie 70 proc. Itin populiarios karališkos, didžiažiedės chrizantemos“, – sako pašnekovas.

Kiek lietuviškos chrizantemos konkuruoja su įvežtinėmis? „Ne paslaptis, kad į Lietuvą vežama chrizantemų, pavyzdžiui, iš Lenkijos. Anksčiau buvo pigiau, dabar dėl pabrangusių degalų gėlių kainos labai supanašėjo. Tiesa, chrizantemos konkuruoja su viržiais, o juos Lietuvoje auginti gana sudėtinga – keli ūkininkai augina, bet iššūkių netrūksta. Tačiau kiekvienas renkasi tai, ką nori“, – šypsosi D. Karpavičius.