Kitų metų valstybės biudžete – 3,8 proc. BVP deficitas, 48,2 proc. BVP skola

Finansų ministerijos registruotame kitų metų valstybės biudžeto projekte – 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis europinius reikalavimus.
Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. eurų (su RRF fondo ir kitomis ES lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. eurų (5,2 proc.), lyginant su patvirtintu šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų ir išaugs 362,9 mln. eurų (1,3 proc.)
Planuojama, kad, nevertinant ES lėšų, valstybės biudžeto pajamos sudarys 18,9 mlrd. eurų (augs 1,622 mlrd. eurų arba 9,4 proc.), išlaidos – 24,7 mlrd. eurų (1,855 mlrd. eurų arba 8,1 proc.)
Valdžios sektoriaus deficitas, neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP.
Numatoma, kad valstybės skola kitąmet sudarys 48,2 proc. BVP.
Projektuojama, jog šių metų biudžeto deficitas sudarys 3,3 proc. BVP (be karinių išlaidų išlygos – 4,8 proc. BVP), valstybės skola – 43,8 proc. BVP.
Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.
Savivaldybių biudžetų pajamos kitais metais sudarys 8,147 mlrd. eurų (augs 8,8 proc. arba 489 mln. eurų, savarankiškos savivaldybių pajamos – 10,6 proc. arba 660,8 mln. eurų). Valstybės biudžeto dotacijos didės 171,8 mln. eurų arba 6 proc.
Akcentas – gynyba ir socialinis saugumas
Kitų metų biudžete akcentuojamas visuomenės ir valstybės saugumas – investicijos į socialines reikmes, demografiją, gynybą.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai sudarys 5 proc. BVP – tai yra virš 4,8 mlrd. eurų, kurias sudarys ir Valstybės gynybos fondo lėšos.
Numatoma, kad šį fondą kitąmet sudarys 896,4 mln. eurų, dar 60 mln. eurų lėšų – likutis iš šių metų, tad iš viso Gynybos fondo lėšos sudarys 956,4 mln. eurų.
Šiemet gynybai skirta 4,79 mlrd. eurų (5,38 proc. BVP), tad finansavimas auga apie 34,8 mln. eurų, nors procentas nuo BVP ir mažėja.
Šeimos paketo priemonėms numatoma skirti 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
Iš jų 61,35 mln. eurų – vaiko priežiūros ir užimtumo garantijoms (auklės paslaugoms, pailgintos dienos grupėms, stovykloms), 40 mln. eurų – paramai būstui regionuose įsigyti.
25 mln. eurų numatomi didesnėms pensijų garantijoms auginantiems vaikus, 23,65 mln. eurų – pradinuko krepšeliui, kitaip sakant, vienkartinei paramai mokyklinėms reikmėms įsigyti.
Kitų metų valstybės biudžete taip pat numatoma didinti pensijas, kelti minimalią algą, darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams.
Šalies keliams kitąmet iš viso numatoma 749,3 mln. eurų – mažiau nei šių metų biudžete, kai šios lėšos sudarė 815,5 mln. eurų. Tai susiję su mažėjančiu europiniu finansavimu.
Visoms ministerijoms ir pavaldžioms įstaigoms taip pat nurodyta planuojamus asignavimus sumažinti 0,5 proc. – tai leido valstybės biudžete sutaupyti apie 90 mln. eurų.
Dar 197 mln. eurų papildomų pajamų numatoma surinkti pagerinus mokesčių administravimą Valstybinės mokesčių inspekcijos priemonėmis (VMI).
Valstybės biudžeto projektą, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetus penktadienio posėdyje numato tvirtinti Vyriausybė.
Kitą savaitę projektai bus teikiami Seimui, jis galutinį valstybės biudžeto įstatymą turėtų patvirtinti gruodį.
ELTA inf.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 42 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-





