Krizė Artimuosiuose Rytuose – didžiausia visų laikų grėsmė energetiniam saugumui?

Artimųjų Rytų krizė, prasidėjusi po to, kai vasarį JAV ir Izraelis smogė Iranui, sukėlė „didžiausią istorijoje grėsmę“ energetiniam saugumui, įspėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).
Savo svarbiausioje metinėje ataskaitoje „World Energy Outlook“ agentūra nurodė, kad vartotojams tenka vis didesnė konflikto poveikio energijos tiekimui našta, nes pasauliui lieka vis mažiau galimybių sušvelninti šio poveikio pasekmes.
Agentūra įspėjo, kad ši krizė, kaip ir ankstesni energetikos sukrėtimai, neabejotinai paliks „ilgalaikių padarinių“.
Nuo tada, kai po vasarį prasidėjusių JAV ir Izraelio smūgių Iranas pradėjo blokuoti Hormuzo sąsiaurį ir atakuoti šiame regione plaukiojančius tanklaivius, Persijos įlankos šalims sunkiai sekasi eksportuoti naftą.
Nepaisant JAV pastangų lydėti laivus per šį sąsiaurį, kuriuo iki krizės buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos, tiekimo maršrutai tebėra smarkiai sutrikdyti.
„Krizė Hormuzo sąsiauryje sukėlė didžiausią grėsmę energetiniam saugumui istorijoje – ji gerokai pranoksta aštuntojo dešimtmečio naftos sukrėtimų mastą“, – ataskaitos pratarmėje rašė TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis.
Jis atkreipė dėmesį į valstybių pastangas apsaugoti namų ūkius: naftą išgaunančios šalys didino tiekimą rinkai ir naudojosi alternatyviais maršrutais, o Kinija ėmė pirkti mažiau naftos tarptautinėse rinkose.
„Vyriausybės ėmėsi priemonių, siekdamos apsaugoti vartotojus, tačiau šie vis tiek susidūrė su didesnėmis kainomis, o kai kuriais atvejais – ir sutrikusiu tiekimu“, – rašė F. Birolis.
Kitoje ataskaitos vietoje teigiama, kad „vartotojams tenka prisiimti vis didesnę poveikio naštą, o jos mastą atspindi aukštos kainos, nes kitų apsaugos priemonių lieka vis mažiau“.
Liepą F. Birolis buvo nusiteikęs optimistiškiau ir rašė, kad naftos rinką vis dar apsaugo „keli sukrėtimą švelninantys veiksniai“.
Kelio atgal nėra
TEA ataskaita paskelbta tuo metu, kai Turkijoje vyksta derybos klimato klausimais COP31. Besibaigiant metams, per kuriuos Europą alino karščio bangos ir miškų gaisrai, o Nepalą užklupo pražūtingi potvyniai, vyriausybės patiria spaudimą imtis veiksmų kovoti su klimato kaita.
Agentūra savo energetikos perspektyvas vertina pagal tris scenarijus: konservatyviajame atsižvelgiama į šiuo metu galiojančią politiką, viduriniajame vertinami vyriausybių deklaruoti planai, įskaitant dar nepriimtas priemones, o trečiajame numato pasaulį, kuriame iki 2050 m. pasiekiamas nulinis grynasis išmetamųjų teršalų kiekis.
Pagal vidurinį scenarijų TEA prognozuoja, kad pasaulinė naftos paklausa didžiausią lygį pasieks maždaug 2030 m., o vėliau pamažu mažės. Tuo metu dujų paklausa turėtų augti maždaug iki 2035 metų.
Šioje ataskaitoje taip pat pateikiami dar du scenarijai, kuriuose vertinama, kas galėtų nutikti, jeigu krizė Artimuosiuose Rytuose užsitęstų.
„Nors energetikos sektorius ir pasaulio ekonomika parodė didelį atsparumą, kuo ilgiau tęsis krizė, tuo didesni bus jos padariniai“, – pranešime spaudai sakė F. Birolis.
„Ir nematau jokio patikimo kelio, kuris leistų energetikos pasauliui grįžti į ankstesnę padėtį“, – pridūrė jis.
ELTA, AFP inf.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 47 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-





