Augustinavičius: nedarbas Lietuvai kainuoja šimtus milijonų eurų, ministerija turėtų imtis priemonių

Dabartinis nedarbo lygis Lietuvoje, siekiantis apie 7 proc., nėra normalus sparčiai augančios ekonomikos sąlygomis, sako prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius. Pasak jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) turėtų peržiūrėti esamą sistemą ir ieškoti priemonių, kurios skatintų gyventojus įsidarbinti.
„SADM tikrai turėtų rimtai į šį klausimą pasižiūrėti, nes tai yra ypatingas resursas Lietuvai. Tam tikra prasme tai yra didelė problema, nes sparčiai augant ekonomikai, maždaug 7 proc. nedarbas nėra normalus Lietuvai. Jis turėtų būti mažesnis nei 5 procentai arba bent jau mažesnis nei 6 proc.“ – „Žinių radijui“ sakė V. Augustinavičius.
Anot prezidento patarėjo, nedarbo lygio sumažinimas vienu ar dviem procentais valstybės biudžetą papildytų šimtais milijonų eurų.
„Turėtume mažinti nedarbą, nes tai yra visiška nauda biudžetui ir ekonomikai. Žmonės, kurie gauna nedarbo išmoką, iš valstybės išlaidų gavėjų tampa mokesčių mokėtojais“, – teigė jis.
V. Augustinavičiaus teigimu, viena iš galimų priemonių nedarbui mažinti galėtų būti galimybė įsidarbinusiems gyventojams dar kurį laiką gauti nedarbo išmoką.
„Tikrai turėtume peržiūrėti visą sistemą: kaip veikia paskatos, kad žmogus vis dėlto rinktųsi ne nedarbo išmoką, o darbą. Turi būti kuo didesnė nauda žmogui, kuris dirba, ir kuo mažesnė paskata likti nedarbo situacijoje. Tai gali būti ir paskatos – kad žmogus, įsidarbinęs, dar kurį laiką galėtų gauti nedarbo išmoką“, – akcentavo prezidento patarėjas.
Kartu, pasak V. Augustinavičiaus, prie nedarbo mažinimo turėtų prisidėti ir verslas, daugiau investuodamas į darbo našumą bei didindamas darbuotojų atlyginimus.
„Verslas turėtų labiau atsisukti į skaitmenizaciją, robotizaciją, investicijas į našumą. Tuomet, jeigu investuojama į našumą, atsiranda daugiau paskatų mokėti didesnius atlyginimus lietuviams, kurie galbūt dėl atlyginimo ir nesirenka darbo“, – sakė jis.
Kaip sėkmingą nedarbo mažinimo ir viešųjų finansų stabilizavimo pavyzdį prezidento patarėjas pateikė Portugaliją, kuriai, anot jo, per penkerius metus pavyko sumažinti valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį nuo 137 iki 89,5 proc.
Pasak V. Augustinavičiaus, prie šio rezultato prisidėjo nuo maždaug 8 iki mažiau nei 6 proc. sumažėjęs nedarbas, efektyvus Europos Sąjungos lėšų panaudojimas ir ekonomikos skatinimas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 6,4 proc. – per ketvirtį jis padidėjo 0,3 proc. punkto, o per metus sumažėjo 0,2 proc. punkto.
Šių metų liepą–rugsėjį Lietuvoje buvo 101,4 tūkst. bedarbių. Tuo metu 15–24 metų amžiaus jaunimo nedarbo lygis siekė 14,9 proc.
Užimtumo tarnybos duomenimis, spalį registruotas nedarbas šalyje padidėjo 0,3 proc. punkto ir siekė 8 proc., tačiau išliko mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lapkričio 1-ąją bedarbio statusą Lietuvoje turėjo 146,2 tūkst. asmenų.
Tuo metu darbdaviai spalį paskelbė 13 tūkst. laisvų darbo vietų – 12,7 proc. daugiau nei rugsėjį.
ELTA inf.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 46 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-





