„Per didelis ir per brangus“: ES lyderiai kritikuoja naują ilgalaikio biudžeto pasiūlymą
Europos Sąjungos (ES) lyderiai griežtai sukritikavo naują Bendrijos ilgalaikio biudžeto pasiūlymą, todėl kilo rimtų abejonių, ar dėl šio svarbaus išlaidų plano pavyks susitarti iki metų pabaigos.
„Jis gerokai per didelis ir gerokai per brangus“, – žurnalistams per ES viršūnių susitikimą sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
Vienas iš susitikimo tikslų – suderinti valstybių pozicijas dėl septynerių metų biudžeto, vadinamo daugiamete finansine programa.
„Dėl jo Švedijos grynasis įnašas padidėtų beveik 60 proc. Tai tiesiog absoliučiai nepriimtina“, – pareiškė U. Kristerssonas.
Švedija yra viena iš maždaug dešimties ES valstybių, kurios į Bendrijos biudžetą sumoka daugiau, nei iš jo gauna.
Prognozuojama, kad 2028–2034 m. biudžetas sudarys 1–1,2 proc. visų 27 ES valstybių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Daugiametė finansinė programa daugiausia finansuojama valstybių narių įnašais, apskaičiuojamais pagal jų ekonomikų dydį, o grynosioms įmokų mokėtojoms tenka beveik pusė viso finansavimo.
Lėšos rekalingos Europos užmojams įgyvendinti
Biudžeto išlaidų planas atspindi ES užmojus. Derybos dėl jo vyksta Bendrijai susiduriant su išorės iššūkiais, tokiais kaip parama nuo Rusijos invazijos besiginančiai Ukrainai ir siekis išlikti konkurencingai aukštų energijos kainų bei įtampos prekybos santykiuose su JAV ir Kinija kontekste.
Tačiau didžiausios Europos ekonomikos ir vienos pagrindinių grynųjų įmokų į ES biudžetą mokėtojų Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad „nė viena ES valstybė narė negali sau leisti mokėti tokio dydžio įnašų į Bendrijos biudžetą“.
F. Merzas taip pat suabejojo, ar ES vadovams pavyks „susitarti šiomis dienomis, šį savaitgalį“.
Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Airija praėjusį savaitgalį pasiūlė nustatyti 1,62 trln. eurų biudžetą – 141 mlrd. eurų mažesnį nei iš pradžių siūlė Europos Komisija.
Airijai – nepavydėtina užduotis
Airijos planą griežtai kritikuoja grynosios įmokų mokėtojos ir 17 kitų valstybių, vadinamų „Sanglaudos draugėmis“, kurios siekia išsaugoti subsidijas ūkininkams ir finansavimą skurdesniems regionams. Šioms politikos sritims tenka apie du trečdaliai viso biudžeto.
Nepasitenkinimą taip pat reiškia Europos Komisija (EK) – ES vykdomosios valdžios institucija.
„Dėl siūlomo finansavimo mažinimo mūsų galimybės veikti kartu gali susilpnėti kaip tik tuo metu, kai dėl aplink mus vykstančių dalykų turime veikti vieningiau nei bet kada anksčiau“, – antradienį pareiškė už biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Piotras Serafinas.
„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad šiuo klausimu visų nepatenkinsime. Tai labai sudėtinga interesų derinimo užduotis“, – žurnalistams pripažino Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas.
Laikas senka
Galiausiai, jei valstybės nenorės skirti daugiau lėšų, teks arba mažinti išlaidas žemės ūkiui ir sanglaudos politikai, arba apkarpyti Europos užmojus gynybos, konkurencingumo ir kitose prioritetinėse srityse – nebent pavyktų rasti kitų finansavimo šaltinių.
Tačiau laikas spaudžia, o greito susitarimo perspektyvų kol kas nematyti. Todėl pastangas pasiekti susitarimą ES vadovų lygmeniu iš Airijos į savo rankas perims Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
„Turime pasiekti rezultatą iki šių metų pabaigos. Privalome laiku susitarti, kad naujasis biudžetas galėtų pradėti veikti (...) ir nenutrūktų finansavimas ūkininkams, darbuotojams, tyrėjams, įmonėms, miestams ir regionams visoje Europoje“, – prieš viršūnių susitikimą sakė A. Costa.
Padėtį dar labiau komplikuoja 2027 m. Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje bei šių metų lapkritį Ispanijoje vyksiantys rinkimai. Prancūzijoje apklausose pirmauja kraštutiniai dešinieji, o rinkimų Lenkijoje ir Ispanijoje rezultatus sunku prognozuoti. Naujos vyriausybės gali mėginti persvarstyti biudžeto susitarimą.
Ir vis dėlto, nesusitarus iki gruodžio pabaigos, finansavimas nenutrūktų. Valstybės tam dar turėtų vienus metus, tačiau nemažai laiko reikia teisės aktams dėl išlaidų programų priimti ir visam biudžetui patvirtinti, kad lėšos galėtų būti pradėtos skirstyti 2028 m. sausį. Biudžetui turi pritarti visos 27 ES valstybės narės ir Europos Parlamentas.
Tikėtina, kad ES vadovai biudžetą vėl aptars lapkričio pabaigoje vyksiančiame susitikime ir gruodžio viduryje rengiamame metų pabaigos viršūnių susitikime.
ELTA, AP inf.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 42 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-
