Ukrainos žvalgyba: Rusija rengiasi galimai tiesioginei karinei konfrontacijai su Europa iki 2045 m.
Rusija rengiasi galimai tiesioginei karinei konfrontacijai su Europa iki 2045 m., o Šiaurės Europa gali būti vienas iš regionų, kuriems kyla grėsmė. Tokį vertinimą paskelbė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU), praneša „Ukrinform“.
Pranešime teigiama, kad šiuo metu pagrindinis Rusijos tikslas Europoje yra pakirsti paramą Ukrainai, kartu kiek įmanoma sumažinant sau kylančią riziką.
Pasak tarnybos, šiam tikslui pasiekti Maskva turi priemonių, kuriomis gali pasinaudoti veiksmingiau nei tiesiogine invazija. Tai apima hibridinio karo taktiką, pavyzdžiui, diversijas, kibernetines atakas, įtakos operacijas, dezinformaciją, nepaaiškinamus dronų įsiveržimus ir šnipinėjimą.
SZRU duomenimis, Europoje veikia beveik 400 Rusijos žvalgybos pareigūnų. Jų veikla leidžia Maskvai sistemingai išbandyti kitų šalių tolerancijos ribas, kartu stengiantis neperžengti slenksčio, kuris galėtų išprovokuoti kolektyvinį NATO atsaką.
„Tačiau būtų klaidinga manyti, kad Rusija atsisakė tiesioginės karinės konfrontacijos su Europa perspektyvos. Priešingai, Maskva ją laiko vienu iš galimų karinio konflikto scenarijų iki 2045 m. Šeši iš šių scenarijų yra susiję su Šiaurės Europa. Taip pat aktyviai rengiami scenarijai, susiję su Lenkija ir Baltijos šalimis“, – pareiškė žvalgybos tarnyba.
Ji pridūrė, kad Rusijos vadovybei reikia išorės priešo, jog galėtų pateisinti savo politiką, mobilizuoti visuomenę ir išlaikyti gyventojų kontrolę.
Pranešime pabrėžiama, kad Rusija siekia pakirsti Europos vienybę ir diskredituoti Europos saugumo architektūrą. Viena iš galimų priemonių – kontroliuojama regioninė krizė NATO rytiniame flange.
Remiantis Rusijos vertinimais, kuriuos cituoja Ukrainos žvalgybos tarnyba, Baltijos šalys yra vienos pažeidžiamiausių Europos saugumo grandžių.
Vienas iš galimų scenarijų galėtų būti situacijos sukūrimas, kai NATO būtų priversta priimti sprendimus tvyrant neapibrėžtumui ir stokojant laiko.
Tikslas nebūtinai būtų nugalėti NATO kariniu požiūriu, o veikiau pavaizduoti Aljansą kaip nepajėgų greitai reaguoti ar kolektyviai ginti savo narių.
SZRU taip pat ginčija prielaidą, kad Kremlius rengia savo planus neatsižvelgdamas į visuomenės nuomonę.
Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) duomenimis, rusai laiko Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Suomiją ir Baltijos šalis vienomis iš valstybių, kurios yra priešiškiausios Rusijos atžvilgiu.
Kartu 61 proc. respondentų mano, kad atėjo laikas siekti derybų, o 59 proc. laikosi nuomonės, jog jei derybos žlugs, Rusija turėtų intensyvinti agresyvius veiksmus.
Žvalgybos tarnyba daro išvadą, kad Rusijos keliama grėsmė Europai jau seniai neapsiriboja tiesioginio išpuolio galimybe. Rusija rengiasi ilgalaikei konfrontacijai, kurioje jos tikslai Ukrainos ir Europos atžvilgiu yra glaudžiai susiję.
Todėl Europa turėtų laikyti Ukrainą ne periferine savo saugumo dalimi, o nepakeičiama fronto linija, pabrėžia SZRU. Pasak tarnybos, pagrindinis principas yra tas, kad Ukrainos ir Europos saugumas yra neatsiejamas.
Kaip jau skelbta, Ukrainos gynybos žvalgybos (HUR) vadovas Olehas Ivaščenka pareiškė, kad Rusija turi karinių ir ekonominių išteklių tęsti karą prieš Ukrainą 2027 m., tačiau iki 2028 m. šie ištekliai gali išsekti.
ELTA, Ukrinform inf.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 42 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-
