Seimui sumažinus maksimalią vartojimo paskolų kainą iki 40 proc., gyventojams atsiveria galimybė skolintis palankesnėmis sąlygomis. Vis dėlto, vien palūkanų ribos pokytis dar nereiškia, kad paskolos visais atvejais taps pigesnės. Kaip iš tiesų formuojama vartojimo paskolos kaina ir į ką svarbiausia atkreipti dėmesį skolinantis?

Kainą sudaro ne tik palūkanos

Dauguma gyventojų ieškodami paskolos dažniausiai dėmesį skiria palūkanų normai (85 proc.), o bendrą paskolos kainą įvertina tikrai ne kiekvienas (77 proc.). Kelių tiekėjų pasiūlymus tikrina vos 7 iš 10 (68 proc.) gyventojų, rodo tyrimas.

„Jei artimiausiu metu planuojate skolintis, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į paskolos palūkanų norma, bet ir į visą kainą. Į ją gali įeiti sutarties sudarymo, administravimo, ankstyvo grąžinimo mokesčiai, draudimo išlaidos. Taigi, vien tik įstatymu sumažinta palūkanų riba nebūtinai automatiškai sumažins galutinę grąžintiną sumą“, – pasakoja „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė.

Skolindamiesi mažiau – dažniau skubame

Ekspertė pažymi, kad klientų elgesys renkantis paskolas skiriasi priklausomai nuo paskolos dydžio. Pavyzdžiui, mažesnes sumas besiskolinantys gyventojai dažniau sprendimą priima impulsyviai ir neskiria laiko panagrinėti alternatyvas.

„Pastebime, kad tarp klientų, besiskolinančių iki 1 tūkst. Eur, net 80 proc. neanalizuoja kitų pasiūlymų ir renkasi pirmą pasitaikiusį variantą. Kita vertus, didesnes sumas besiskolinantys gyventojai kur kas dažniau lygina skirtingas sąlygas ir sprendimui apsvarstyti skiria daugiau laiko. Ir tai suprantama – kuo didesnė suma, tuo atsakingiau ją vertiname, tačiau būtent mažų paskolų segmentas dažniausiai lemia didesnę permoką“, – teigia R. Mylė.

Vidutinė vartojimo paskolų palūkanų norma bankuose šiuo metu svyruoja apie 9 proc., o maksimalias leistinas kainos ribas dažniau išnaudoja greitųjų kreditų bendrovės. Taigi, skirtingų finansuotojų pasiūlymai galutinę grąžinamą sumą gali išauginti labiau nei tikėtasi, ypač pasirinkus brangesnį, bet greičiau prieinamą sprendimą.

„Tarkime, skolinantis 1000 Eur, esant šiuo metu leidžiamai didžiausiai metinei palūkanų normai, 75 proc., 12 mėn. laikotarpiui, netaikant jokių papildomų mokesčių, mėnesio įmoka būtų 121 Eur, o iš viso grąžintina suma – 1452 Eur. Su sumažinta (40 proc.) palūkanų norma, mėnesio įmoka būtų 102,50 Eur, o visa grąžintina suma siektų 1230Eur. O štai pagal šių metų vasario mėn. finansų įstaigų išduotų vartojimo kreditų vidutinę metinę palūkanų normą (8,65 proc.) – mėnesio įmoka 87,30 Eur, o visa grąžintina suma 1,048 tūkst. Eur“, – sako ekspertė.

Primena skolintis atsakingai

Anot R. Mylės, nors sumažintos vartojimo paskolų kainų lubos yra žingsnis didesnės vartotojų apsaugos link, galutinė paskolos kaina tebepriklauso nuo kiekvieno žmogaus pasirinkimų.

„Net ir pasikeitus įstatymui, skolinimosi sprendimų ašis tebėra kiekvieno žmogaus situacija. Kitaip tariant, skolinantis reikėtų ne tik žiūrėti į skaičius, bet ir įsivertinti, ar paskola tikrai būtina, ar ji atitinka jūsų finansines galimybes ir ar pasirinktas pasiūlymas yra geriausias iš visų galimų“, – atkreipia dėmesį ji.

Be to, tik sąmoningas požiūris į skolinimąsi leis paskolą paversti naudingu finansiniu įrankiu, o ne papildoma našta ateityje, priduria R. Mylė.

„Per brangi vartojimo paskola ilgainiui gali tapti finansine našta, kadangi didesnės įmokos mažins kasdienio biudžeto lankstumą, ribos galimybes taupyti ir siekti kitų finansinių tikslų. Dėl to svarbu ne tik atsakingai skolintis, bet ir atidžiai pasverti visas esamas bei būsimas aplinkybes“, – apibendrina ji.

Pranešimas spaudai.