Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas po kelias savaites trukusių derybų pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas karo pabaigai, pranešė tarpininkas Pakistanas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Irano pareigūnai. 

Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas socialiniame tinkle X pareiškė, kad abi šalys įsipareigojo nedelsiant ir visam laikui nutraukti karines operacijas visuose frontuose, įskaitant Libaną. 

Oficiali pasirašymo ceremonija, pasak Sh. Sharifo, įvyks penktadienį Šveicarijoje. 

Netrukus po to D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ taip pat patvirtino, kad susitarimas pasiektas ir jis įsakęs atidaryti Hormuzo sąsiaurį neimant jokių mokesčių ir tuo pačiu nedelsiant panaikinti Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno vykdomą Irano uostų blokadą. 

Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi taip pat teigė, kad pagrindų susitarimo tekstas baigtas rengti, pranešė naujienų agentūra „Tasnim“.

Hormuzo sąsiauris bus atvertas po sutarties pasirašymo

Hormuzo sąsiauris, vienas iš svarbiausių pasaulio laivybos kelių, kuriuo vežama nafta ir dujos, bus atvertas tik po susitarimo pasirašymo penktadienį, kitame „Truth Social“ įraše teigė D. Trumpas.

Irano naujienų agentūra „Tasnim“, remdamasi neįvardytais šaltiniais, taip pat pranešė, kad sąsiauris bus vėl atidarytas po sutarties pasirašymo penktadienį.

Iš pradžių apie sutarties turinį nebuvo išsamiau pranešta.

Naftos kainos smarkiai nukrito netrukus, kai pasirodė žinia apie susitarimą. „Brent“ rūšies nafta, pasaulinė etalono kaina, rugpjūčio mėnesio pristatymui atpigo maždaug 4 proc. iki maždaug 84 JAV dolerių už barelį, o JAV naftos ateities sandorių (WTI) kaina liepos mėnesio pristatymui atpigo iki maždaug 81 JAV dolerio už barelį. 

Karui su Iranu prasidėjus vasario pabaigoje, Teheranas grasinimais ir išpuoliais iš esmės sustabdė laivybą Hormuzo sąsiauryje, energijos kainos visame pasaulyje pašoko. 

Šis pagrindų susitarimas yra tik tarpinis, nors ir svarbus. Per tolesnes derybas bus išsamiai aptarti kiti svarbūs dviejų šalių konflikto klausimai, įskaitant ginčą dėl Irano branduolinės programos. 

Europos lyderiai pasirengę misijai Hormuzo sąsiauryje

Po pranešimo Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Italija pareiškė esančios įsipareigojusios paremti Hormuzo sąsiaurio atidarymą. 

Skubus sąsiaurio atidarymas laikantis besąlygiškos ir neribojamos laivybos laisvės yra būtinas, sakoma bendrame Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio ir Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni pareiškime.

„Esame įsipareigoję atlikti savo vaidmenį, kad tai pasiektume – laikydamiesi atitinkamų savo Konstitucinių reikalavimų – įskaitant griežtai gynybinę ir nepriklausomą misiją, siekiant užtikrinti komercinę laivybą ir atlikti išminavimo operacijas“, – sakoma jų pareiškime.

Lyderiai dar kartą patvirtino, kad Iranui niekada neturi būti leista įgyti branduolinių ginklų. 

„Dabar gyvybiškai svarbu, kad išsamios derybos būtų baigtos, o šis susitarimas būtų greitai ir visapusiškai įgyvendintas. Esame pasirengę paremti šias pastangas“, – pareiškė jie.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas taip pat pasveikino susitarimą kaip svarbų  žingsnį ilgalaikio taikaus konflikto sprendimo link. Jis padėkojo visiems prisidėjusiems, kad susitarimas būtų pasiektas, ir pareiškė viltį, kad šalys pasinaudos proga sustiprinti pastangas siekiant galutinio sprendimo. A. Guterresas pridūrė, kad Jungtinės Tautos yra pasirengusios bet kuriuo metu teikti paramą. 

Pakibo ant plauko dėl Izraelio ir „Hezbollah“ atakų 

Likus kelioms valandoms iki pranešimo, atrodė, kad susitarimas pakibo ant plauko po naujų Izraelio ir Libano ginkluotos grupuotės „Hezbollah“ apsikeitimų ugnimi. Po „Hezbollah“ išpuolio prieš šiaurinę Izraelio dalį sekmadienį sekė Izraelio kontrataka Libano sostinės Beiruto priemiesčiuose. 

D. Trumpas perspėjo Izraelį ir paragino visas šalis elgtis santūriai. Smūgis netoli Beiruto neturėjo įvykti, „ypač ypatingą dieną, kai esame taip arti taikos susitarimo su Iranu“, parašė D. Trumpas. 

Po Izraelio smūgių netoli Beiruto Iranas suabejojo ​​galimu pagrindų susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis. Irano Islamo revoliucijos gvardija (IRGC) pagrasino Izraeliui kontratakomis. 

Vėlyvą popietę Izraelio kariuomenė pareiškė, kad rengiasi galimam Izraelio teritorijos bombardavimui artimiausiomis valandomis. 

Pagrindinė sąlyga Iranui bet kokiame susitarime su JAV buvo karinių operacijų visais frontais nutraukimas. Teheranas ne kartą pabrėžė, kad nenorės tęsti diplomatinio proceso, jei šis reikalavimas nebus įvykdytas. 

Pagrindų susitarimas atvers kelią išsamioms deryboms 

Pagrindų susitarimas turėtų tapti atspirties tašku išsamesnėms Vašingtono ir Teherano deryboms. 

Pasak pranešimų, be Hormuzo sąsiaurio atidarymo, susitarimu 60 dienų būtų pratęstos trapios ir ne kartą sulaužytos paliaubos bei pradėtos derybos dėl Irano branduolinės programos. 

Irano Aukščiausioji Nacionalinio Saugumo Taryba pranešė, kad, vadovaujant aukščiausiajam lyderiui Mojtabai Chamenei, susitarimas buvo baigtas rengti, sakoma Irano naujienų agentūros „Tasnim“ paskelbtame pranešime. Taryba pranešė, kad derybos baigėsi sekmadienio vakarą. 

JAV ir Izraelis ne kartą teisino savo karą su Iranu būtinybe neleisti žydų valstybės priešui įgyti branduolinių ginklų. 

Kol kas neaišku, ar planuojamos tolesnės derybos atves prie susitarimo dėl ginčijamos Irano branduolinės programos.

ELTA, DPA inf.