Naujausi žmonių su negalia skurdo rodikliai neguodžia – kaip ir bendras šalies, taip ir šios, vienos pažeidžiamiausių visuomenės grupių, skurdo rizikos lygis per metus ženkliai išaugo. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, asmenų, kurių veikla dėl sveikatos sutrikimų buvo apribota, skurdo rizikos lygis 2025 m. pasiekė 43,5 proc. ir buvo aukščiausias per pastaruosius 20 metų. Naujausiais turimais Eurostato duomenimis, tai blogiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje per pastaruosius 10 metų.

„Tenka konstatuoti, kad mūsų šalyje iki šiol negalia dažnu atveju reiškia skurdo ir atskirties riziką ir ši situacija per pastaruosius dvidešimt metų nepasikeitė. Negana to, jau ne vienerius metus žmonių su negalia skurdo rizikos lygio rodiklis, palyginus su kitomis visuomenės grupėmis, Lietuvoje yra vienas prasčiausių ir yra aukščiausias visoje ES“, – sako Agata Subotovič, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo socialinės politikos analitikė.

Pasak jos, žmonių su negalia skurdas susijęs ne tik su pajamomis, bet visų pirma su visuomenės ir darbdavių požiūriu, ribotomis galimybėmis siekti išsilavinimo ir dirbti, savarankiškai gyventi, dalyvauti visuomenės gyvenime.

Žmonių su negalia skurdo rizika per metus išaugo 5,3 procentiniais punktais ir pasiekė 43,5 proc. Panašiame lygyje išlieka tik senatvės pensininkai 43,3 proc. (2024 m. buvo 39,9 proc.) ir bedarbiai – 62 proc. (2024 m. buvo 59,9 proc.).

Ypač išsiskiria moterų su negalia padėtis – net 45,3 proc. jų gyvena skurdo rizikos sąlygomis. Ženklus augimas pastebimas ir tarp vyrų su negalia – nuo praeitų metų išaugo 8,3 procentiniais punktais ir 2025 metais siekė 41 proc. Palyginti su negalios neturinčia visuomenės dalimi, kurioje skurdo rizika 2025 m. siekė 19,2 proc., skirtumas daugiau nei dvigubas.

Nevienodos sąlygos

Žmonės su negalia dažniau nei kiti gyventojai susiduria su finansiniais sunkumais – viena vertus dėl nedarbo ir mažesnių pajamų, kita vertus, dėl didesnių išlaidų. 2025 m. nedarbo lygis tarp žmonių su negalia Lietuvoje buvo vienas didžiausių ES ir siekė 21,8 proc.

„Mažesnį užimtumą lydi mažesnės pajamos, o kasdienes išlaidas didina papildomi poreikiai – vaistai, gydymas, techninės pagalbos priemonės, transportas, būsto pritaikymas ar asistavimo paslaugos. Daliai žmonių tai reiškia nuolatinį balansavimą tarp būtiniausių poreikių. Kai kuriems tenka rinktis: sumokėti už šildymą, įsigyti reikalingas priemones, ar nuvykti į gydymo įstaigą“, – kalba A. Subotovič.

Finansinis saugumas priklauso ir nuo valstybės mokamų išmokų, o jos, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, priklauso nuo to, kada pripažinta negalia: gaunamos skirtingos išmokos, jei negalia nustatyta vaikystėje ar įgyta sulaukus pilnametystės.

„Tie, kurie negalią turi nuo vaikystės, gauna didesnes negalios šalpos pensijas. O tie, kurie negalią įgyja vėliau, gauna mažiau“, – dalijasi negalią turinti Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo organizuojamų Skurdo patirtį turinčių žmonių susitikimų dalyvė.

Darbas – nepasiekiama svajonė

„Darbai, siūlomi žmonėms su negalia, dažnai neatitinka jų galimybių. Dokumentuose parašyta, kad dirbti reikia keturias valandas per dieną, o tikrovėje – tiek pat, kiek ir darbuotojams, neturintiems negalios“, – pasakoją negalią turintis Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo organizuojamų Skurdo patirtį turinčių žmonių susitikimų dalyvis.

Darbingo 16–64 metų amžiaus žmonių turinčių negalią skurdo rizikos lygis per metus išaugo nuo 38,2 proc.
iki 43,5 proc.

Lietuvoje kasmet dirba tik apie trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia, jų nedarbo lygis yra triskart didesnis nei neturinčiųjų negalios. Dar blogesnės žmonių su sunkia negalia situacija: jie dirba beveik keturis kartus rečiau nei tie, kurie neturi negalios. 2024 m. vos 15,7 proc. sunkesnę negalią turinčių asmenų buvo aktyvūs darbo rinkoje. Palyginimui, Europos Sąjungoje žmonių su sunkesne negalia aktyvumo lygis yra 32,3 proc.

Šie duomenys rodo, kad darbo rinka žmonėms su negalia yra pernelyg sunkiai pasiekiama. Su tuo susijęs ir švietimo sistemos prieinamumas bei kokybė.

Atskirtis nuo vaikystės

„Negalią turinčių žmonių skurdas ir atskirtis prasideda ne suaugus, dažnai, jis prasideda dar vaikystėje. Vaikai su negalia ir jų šeimos susiduria su papildomais barjerais dar ugdymo sistemoje: specialistų trūkumu, nepritaikyta aplinka ir mokymo priemonėmis, nepakankama pagalba mokyklose. Vaikų su negalia tėvai, dažnai mamos, dėl paslaugų trūkumo iškrenta iš darbo rinkos ir pradeda grimzti į skurdą“, – sako Indrė Širvinskaitė, Lietuvos negalios forumo prezidentė.

Švietimo prieinamumo spragos lemia, kad negalią, ypač sunkią, turintys žmonės, iš švietimo sistemos iškrenta net nebaigę vidurinės mokyklos, o tai ilgainiui lemia socialinę ir ekonominę atskirtį. 2024 m. Eurostato duomenys rodo, kad daugiau nei 74 proc. 15–34 metų amžiaus sunkią negalią turinčių Lietuvos žmonių niekur nesimokė ir nedirbo.

Galimybė – aukštasis mokslas

Negalią turintys žmonės susiduria su sunkumais ir siekdami aukštojo mokslo – vos kas penktas turi aukštojo mokslo diplomą, tarp sunkią negalią turinčiųjų – tik kas dešimtas.

Kita vertus, būtent aukštasis išsilavinimas dažnu atveju negalią turintiems žmonėms užtikrina geresnes socialinės įtraukties, įsidarbinimo galimybes. Pavyzdžiui, 2024 m. duomenimis, asmenų su negalia, turinčių aukštąjį išsilavinimą, aktyvumas Lietuvoje siekė net 71,6 proc.

„Pirmiausia, socialinė parama turi atitikti realias pragyvenimo išlaidas. Taip pat būtina stiprinti įtraukųjį ugdymą, užtikrinti specialistų pagalbą mokyklose ir prieinamą aukštąjį mokslą bei suaugusiųjų profesinį švietimą. Darbo rinkoje reikalingos individualizuotos pagalbos priemonės įsidarbinti, pagalba ir paskatos darbdaviams“, – vardija I. Širvinskaitė.

Pranešimas spaudai.