Europos kino akademija (EFA) papildė Europos kino kultūros lobyno sąrašą dar dešimčia vietų, tarp kurių ir vieta Lietuvoje. Kino kultūros asociacijos iniciatyva pasiūlytas Kaunas, kaip kultūrinė terpė, kurioje gimė nauja kino forma – tūrinė, lėlinė animacija. Kino kultūros lobyno sąrašu EFA pagerbia simbolinę reikšmę Europos kinui turinčias istorines vietas, kurias būtina saugoti šiandien ir ateities kartoms.

Pernai į lobyną buvo įtraukta pirmoji Lietuvos vieta – Neringa kaip pasaulio kinui reikšminga filmavimo lokacija, kurioje buvo nufilmuoti ir vieni svarbiausių lietuviškų filmų. Kino kultūros asociacija pasiūlė šį sąrašą papildyti dar viena Lietuvos ir pasaulio kinui reikšminga vieta – Kauno miestu – kuriame kaip menininkas formavosi ir pirmuosius tūrinės animacijos filmus pradėjo kurti pasaulinio garso kino pionierius Vladislovas Starevičius (Władysław Starewicz). Starevičius laikomas ir vienu iš ankstyvojo kino Lietuvoje pradininkų – 1909 m. jis sukūrė vieną pirmųjų dokumentinių filmų „Virš Nemuno“.

Europos kino lobyno sąraše pažymėtas Kauno miesto muziejus – viena iš kelių su Starevičiaus asmenybe sietinų vietų mieste. Kaune užaugęs lenkų, lietuvių kilmės menininkas dirbo ir, šalia kitų pareigų, vabzdžių kolekciją kuravo pirmajame Kauno miesto muziejuje, kuris nuo 1905 m. veikė Rotušės aikštėje ir yra laikomas dabartinio muziejaus pradžia. Anksčiau dokumentinius filmus kūręs Starevičius ieškojo praktinių sprendimų, kaip nufilmuoti gyvus, režisieriaus vizijai nepaklūstančius ir nuo filmavimo apšvietimo kaitros greitai mirštančius vabzdžius. Eksperimentuodamas su kino kamera, jis sugalvojo vabalus paversti lėlėmis ir jų judesius filmuoti stop kadro technika. Taip 1910 m. buvo sukurtas pirmasis pasaulyje tūrinės animacijos filmas „Lucanus Cervus“, kuriame vaizduojama elniaragių kova dėl patelės. Kaune greičiausiai buvo nufilmuotas ir režisierių išgarsinęs filmas „Gražioji Lukanida“ (1912 m.).

Inauguracijos ceremonija Kauno miesto muziejuje planuojama šių metų rudenį. „Lietuvoje dar nepakankamai žinomas Vladislovo Starevičiaus palikimas yra svarbus ne tik mūsų valstybei ir tautai, bet ir Kaunui. Daugelis vaikščiodami mūsų miesto gatvėmis nė nenutuokia, jog žengia ten, kur prasidėjo animacijos istorija. Džiaugiamės, jog Kauno miesto muziejus gali prisidėti prie šios žinios sklaidos.“ – sako Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.

Vladislovas Starevičius – svarbi Lietuvos nacionalinio kino dalis

Kauno įtraukimas į Europos kino kultūros lobyno sąrašą, pasak Kino kultūros asociacijos valdybos narės, kinotyrininkės dr. Linos Kaminskaitės-Jančorienės, yra reikšmingas ir tuo, kad padeda įtvirtinti naują nacionalinio kino sampratą. Anksčiau ji buvo paremta kūrėjų nacionaliniu identitetu, todėl nebuvo įtraukiami lenkų ar žydų kontekstai. Tai lėmė, kad Lietuvos kino istorijoje nebuvo tinkamai įrašyti svarbūs pasaulinio kino etapai, tarp jų – lėlinės animacijos pradžia. „Tai, kad Starevičiaus kūryba į Lietuvos kino raidą buvo integruota vėlai, lemia tyrimų apie šį animatorių stoka bei vis dar tarptautinėje istoriografijoje vyraujantis kolonijinis žvilgsnis, Starevičiaus nesiejantis su Lietuvos kontekstu“ – apie būtinybę tinkamai pažymėti ir viešinti pražiūrėtus svarbius kino istorijai faktus bei platesnę nacionalinio kino sampratą teigia kinotyrininkė.

Dailininko, režisieriaus, operatoriaus ir scenografo Starevičiaus dėka animacija, kuri iki jo tebuvo judantys pieštiniai vaizdai, įgavo naują tūrinę išraiškos formą, o su tuo ir visai naują santykį su žiūrovais. Šie filmai padarė milžinišką įtaką tolesnei animacijos raidai. Per pusę amžiaus trukusią karjerą Starevičius sukūrė daugiau nei 100 filmų. Vėlesniuose kūriniuose režisierius plėtojo savo išradimus, derindamas technologines inovacijas su sudėtinga personažų psichologija ir socialine satyra. Jo filmas „Kinematografo operatoriaus kerštas“ (1912 m.) – vienas iš ankstyviausių savirefleksyvaus kino pavyzdžių, kuriame režisierius tyrinėja kino klišes. Starevičiaus dėka animacija tapo suprantama kaip kino rūšis, kuri gali perteikti nuoseklų pasakojimą, emocinį gylį ir formos rafinuotumą, todėl jis laikomas vienu svarbiausių ankstyvojo kino kūrėjų pasaulyje.

Europos kino kultūros lobyno žemėlapyje – jau 70 vietų

Tarp naujai į Europos kino lobyno sąrašą įtrauktų vietų yra ir vienas seniausių nuolat veikiančių kino teatrų Šiaurės Europoje, 1923 m. įkurtas Rygos „Splendid Palace“ – išskirtinis 1000 vietų jugendo ir neobaroko stilių architektūros paminklas. Į sąrašą taip pat įtraukta Oleksandro Dovženkos kino studija Kyjive, kur buvo sukurta daugiau nei 1000 filmų, tarp jų – pasaulinio garso šedevrų, turėjusių esminę reikšmę Ukrainos kino, kaip savarankiškos meno formos, susiformavimui. Pažymėtos ir kelios ypatingos filmavimo lokacijos, tarp kurių – Stalkerio takas Talino Rotermano kvartale, taip pavadintas dėl reikšmingo vaidmens Andrejaus Tarkovskio filme.

Europos kino akademijai pasiūlymą pateikusi Kino kultūros asociacija buvo įsteigta 2024 m. siekiant įtvirtinti platesnį kino kultūros suvokimą ir jos vietą bendrame kultūros lauke. Šiandien asociacija atstovauja plačią ir įvairią kino bendruomenę, veikiančią edukacijos, festivalių, kritikos, kuratorystės, leidybos, paveldo, platinimo, rodymo, sklaidos, tyrimų srityse.

Pranešimas spaudai.