Plungės kultūros centro simfoninis orkestras buvo įkurtas 2015 m. gruodį. Jau 2016 m. vasario 16 d. kolektyvas surengė pirmąjį koncertą ir sulaukė didelio klausytojų dėmesio. Nors profesionalus simfoninis orkestras savo veiklą plėtoja ne didmiestyje, tai visiškai netrukdo siekti aukštumų: muzikantai pasirodo didžiausiose šalies ir užsienio arenose, o jų koncertams klausytojai – neabejingi.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Plungė geografiškai – nedidelė, tačiau kultūriškai – stebėtinai stipri. Plungės kultūros centro simfoninis orkestras – miesto vizitinė kortelė. Tai – profesionalių muzikų kolektyvas, kurį jau dešimtmetį buria smuikininkė Ieva Lygnugarienė ir dirigentas Paulius Lygnugaris. Profesionali muzika gali gimti ne tik didmiesčiuose, o noras kurti negali turėti ribų.

Įspūdingas turas

Pokalbio metu I. Lygnugarienė neslepia džiaugsmo. Ne tik todėl, kad jos su sutuoktiniu suburtas ir puoselėjamas kolektyvas šiemet mini jubiliejų, bet ir dėl to, kad ką tik pasibaigė areninis turas su dainininke Juste Arlauskaite-Jazzu. Turo „Jazzu + 100“ metu scenoje koncertavo daugiau nei šimtas atlikėjų: orkestras, choras „Viva“, ritmo grupė ir solistė, o pasirodymai vyko trijose didžiosiose šalies arenose. O juk arenos – tai ne tik didesnė erdvė, bet ir didesnė atsakomybė. Tūkstantinės auditorijos mato tik rezultatą, tačiau už jo slypi mėnesiai darbo, šimtai valandų repeticijų ir logistinių sprendimų.

„Įspūdžiai – nepaprasti. Buvo nuostabu. Dar net nespėjome atsigauti. Kai scenoje – daugiau nei šimtas muzikantų, o jų klausytis ateina tūkstančiai žmonių, ta energija – nuostabi. Ir tai yra mūsų dešimties metų kelio dalis“, – dėsto I. Lygnugarienė.

Pašnekovė prisipažįsta esanti sužavėta muzikantų profesionalumu, bendradarbiavimu, tarpusavio palaikymu scenoje. Plungės kultūros centro simfoniniam orkestrui tai buvo ir nauja patirtis, ir įrodymas, kad muzika vienija.

Tiesa, dėl areninio turo orkestras nukėlė savo planus surengti jubiliejinius koncertus Plungėje, tačiau I. Lygnugarienė žada, kad neeilinis gimtadienis bus būtinai paminėtas. Jubiliejiniai koncertai vyks rudenį. „O vasario 16 d. gimtadienį simboliškai paminėjome Prienuose, koncerte su Merūnu Vitulskiu“, – teigia pašnekovė.

Į koncertus – visa šeima

Visa Lygnugarių šeima aktyviai dalyvauja orkestro veikloje. I. Lygnugarienė – orkestro vadovė, P. Lygnugaris – dirigentas. Trys šeimos atžalos taip pat auga su orkestru – dalyvauja repeticijose, kartu vyksta į koncertus. „Po areninio turo mūsų lagaminai dar iki galo neiškrauti, – šypsosi I. Lygnugarienė. – Juk kai keliauji su vaikais, tų daiktų susikaupia gerokai daugiau. O mes keliaujame. Ir mūsų koncertinį ritmą kuo puikiausiai atlaiko net 9 mėnesių sūnus.“

Simfoninį orkestrą I. Lygnugarienė vadina savo šeima. „Tai yra kur kas daugiau nei kolektyvas. Tai – mūsų šeima, mūsų šeimos namai, vieta, kur mudu su Pauliumi kartu užaugome ir kaip žmonės, ir kaip muzikantai. Čia auga ir mūsų vaikai“, – pabrėžia orkestro vadovė.

P. Lygnugaris taip pat džiaugiasi orkestre sukurta atmosfera. „Mes kartu – repeticijose, koncertuose ir tada, kai baigiasi pasirodymai. Mes visi bendraujame nuoširdžiai – ne tik rūpinamės, kaip sekasi vienam ar kitam muzikantui, kaip jis jaučiasi, ar jam nieko netrūksta, bet ir žinome muzikantų lūkesčius, džiaugsmus ir rūpesčius. Esame atviri su kiekvienu, tad ir kiekvienas muzikantas yra atviras su mumis. Orkestras – ne Pauliaus ir Ievos, o mūsų visų“, – dėsto pašnekovas.

Vyriausia šeimos dukra, keturiolikmetė Liepa, orkestro dešimtmečio proga socialiniuose tinkluose parašė: „Bene didžiausia muzikinė šeima Žemaitijoje.“ „Ir su tuo sunku nesutikti“, – šypsosi I. Lygnugarienė.

Su muzika – per gyvenimą

Grįžkime į pradžią. Kaip muzika atsirado mūsų pašnekovų gyvenime? I. Lygnugarienė tvirtina, kad ji lydėjo nuo vaikystės, o paskui tapo ir studijų objektu. Pašnekovė 2014 m. Klaipėdos universitete baigė muzikos pedagogikos studijų programą ir įgijo meno pedagogikos, muzikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei pedagogo profesinę kvalifikaciją. 2022 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė muzikos atlikimo magistrantūros studijų programą (specializacija – orkestro muzika, smuikas) ir įgijo menų magistro laipsnį. Šiandien ji aktyviai derina pedagoginę, atlikėjišką ir organizacinę veiklą bei, žinoma, motinystę.

P. Lygnugaris 2015 m. Klaipėdos universitete baigė atlikimo meno studijų programą ir įgijo muzikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o po dvejų metų baigė muzikos studijų krypties pučiamųjų ir styginių muzikos magistrantūros studijas ir tapo muzikos magistru. „Dar bakalauro studijų metu turėjau papildomų dirigavimo paskaitų. Dirigavimo mokytojas Algis Jonas Lukoševičius mane pastebėjo ir patarė tobulinti žinias šioje srityje. Trombonu jau grojau, dirbau įvairiuose orkestruose, tad kodėl nepabandžius ko nors kito?

Tad magistrantūros studijas sąmoningai rinkausi susijusias su dirigavimu. Ir kai pradėjau studijuoti, supratau, kad dirigavimas nėra tik povyza atsistojus prieš orkestrą ir gebėjimas jam pamojuoti. Tai reikalauja įsigilinimo į kūrinius, kiekvieno instrumento galimybių žinojimo. Dirigentas turi matyti bendrą vaizdą, gebėti patarti konkrečiam muzikantui, kad atsirastų ta visuma. Ir tai man buvo labai įdomu“, – pasakoja pašnekovas.

Jaunatviškas maksimalizmas

Po studijų Lygnugariai sprendė, kur ir kaip toliau kurti savo gyvenimą. Buvo galimybė likti Klaipėdoje, bet tuo metu sulaukė pasiūlymo dirbti pedagoginį darbą Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje. „Priėmėme šį iššūkį. Ir jau po pusės metų jautėmės puikiai įsilieję į naujus vaidmenis. Abu esame iš Plungės: Ieva – iš pačios Plungės, aš – iš rajono. Tad gal dėl to viskas buvo lengva ir pažįstama“, – prisimena P. Lygnugaris.
Tiesa, I. Lygnugarienė vis dažniau ėmė kalbinti vyrą kurti ką nors naujo – gal tai galėtų būti nedidelis ansamblis, o gal – simfoninis orkestras? Kodėl gi ne?! Pamažu ši mintis tapo šeimos svajone, kurią ji įgyvendino.

„Plungėje gyva Oginskių ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio aura. Pamanėme, kad būtų puiku atgaivinti tradicijas, kad Plungė turi turėti simfoninį orkestrą. Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis iš pradžių į mūsų idėją pažiūrėjo su šypsena, įspėjo, kad iššūkių mums netrūks, bet mes neišsigandome. Buvome pas direktorių gruodžio 15 d. Jis paklausė, kada galima tikėtis pirmojo koncerto. Pasakėme, kad jis bus vasario 16 d. Drąsu? Tikrai drąsu. Juk tuo metu dar nieko neturėjome: nei muzikantų, nei instrumentų. Tačiau buvome jauni ir išties drąsūs“, – prisimena P. Lygnugaris.

Taip prasidėjo darbai. Pirmiausia – muzikantų kalbinimas prisijungti. „Žmonės matė mūsų užsidegimą ir palaikė. Surinkome apie 25 žmones, kurie palaikė mūsų idėją. Mums pavyko – žadėtas koncertas įvyko. Taip ir pradėjome savo kelią“, – dėsto pašnekovas.

Užaugino svajonę

Prie kolektyvo jungėsi ir profesionalūs muzikantai, ir mėgėjai. „Pirmasis koncertas tapo gerų emocijų užtaisu ir parodė, kad einame tinkama linkime. Prie mūsų ėmė jungtis vis daugiau muzikantų, o mes ėmėme svajoti vis drąsiau“, – šypsosi dirigentas.

Tiesa, Lygnugariai nespėliojo, kas išaugs iš kolektyvo. Matyt, ir nesitikėjo, kad orkestras taps garsus visoje Lietuvoje, o į jo koncertus važiuos klausytojai iš įvairių šalies kampelių. „Viską, ką darome, darome su didžiule meile. Auginome, puoselėjome tą savo svajonę, o dabar galime džiaugtis rezultatais. Šiandien orkestre groja 45 muzikantai. Tiesa, priklausomai nuo programos, jų gali būti ir daugiau, ir mažiau“, – teigia I. Lygnugarienė.

Gal kurti simfoninį orkestrą didmiestyje būtų buvę lengviau? „Manau, kad didmiestyje būtų buvę sunkiau. Juk tiek kolektyvų, tiek renginių dideliuose miestuose yra daug. O mes esame unikalūs. Beje, ne tik Plungėje, bet ir visame regione. Ir tai mums leido augti. Mus labai palaikė klausytojai, bendraminčiai, miestas. Tą palaikymą juntame ir šiandien“, – tvirtina orkestro vadovė.

Bendra kūryba

P. Lygnugaris negaili gražių žodžių savo sutuoktinei. „Ji daro labai daug. Kai kurie darbai gal nematomi iš pirmo žvilgsnio, bet be jų nebūtų tos visumos, kurią turime: nuo natų sutvarkymo, programų surikiavimo, styginių štrichų surašymo iki organizacinių darbų. Aš esu labiau atsakingas už pučiamuosius instrumentus. Mes gražiai pasidalijame atsakomybe, ir, atrodo, viskas gražiai dėliojasi“, – pasakoja pašnekovas.

Beje, abu sutuoktiniai dirba ir pedagoginį darbą, tad augina naujus talentus ir mielai priima juos į orkestrą. Kai vienam ar kitam koncertui trūksta konkrečiu instrumentu grojančio muzikanto, praverčia pažintys, nes per tiek metų muzikos pasaulyje jų užsimezgė nemažai.

„Draugai, bičiuliai jungiasi prie mūsų, drauge koncertuoja. Ir tai mus džiugina“, – pabrėžia P. Lygnugaris.

Per dešimt metų augo orkestro profesionalumo lygis, didėjo koncertai, plėtėsi jų geografija. Orkestras koncertuoja su garsiais Lietuvos atlikėjais, pavyzdžiui, scenoje pasirodo su M. Vitulskiu, Linu Adomaičiu, Eugenijumi Chrebtovu, Jonu Sakalausku, jaunųjų operos solistų grupe „Il Senso“ ir kt. „Mūsų kolektyvo nariams labai daug reiškia tai, kad jie gali pasirodyti vienoje scenoje su žymiais šalies atlikėjais, koncertuoti, važiuoti po įvairias sales, kur jų laukia“, – tikina pašnekovas.

Begalinis dėkingumas

P. Lygnugaris teigia, kad didžiausias įvertinimas orkestrui – pilnos žiūrovų salės ir šypsenos susirinkusiųjų veiduose. „Kartais turime daryti du koncertus, nes į vieną netelpa visi norintieji. Ar tai nėra pripažinimas?“ – džiaugiasi dirigentas.

Simfoninio orkestro pasiekimais nuoširdžiai džiaugiasi ir I. Lygnugarienė. „Tie koncertai – įspūdingi, ir mes jais labai didžiuojamės. Esame dėkingi atlikėjams, kurie mus vertina, kurie pripažįsta mūsų profesionalumą. Taip pat esu labai dėkinga mūsų muzikantams – kiekvienam iš jų juntu begalinį dėkingumą. Jeigu nebūtų jų, nebūtų ir mūsų“, – dėsto pašnekovė.

P. Lygnugaris prisipažįsta, kad už puikių simfoninio orkestro rezultatų slypi ir sunkus darbas, ir finansų paieškos, nes idėjų yra daug, bet dažnai tam, kad jas įgyvendintum, reikia ir lėšų. Tad rašomi projektai, ieškoma paramos – kai labai nori, randi būdų. O sumanymų išties gausu! „Gyvename tuo, ką darome. Idėjų ir planų yra daugybė – tik spėk daryti. Ir norime daryti kitaip nei visi, tad tikrai žadame nustebinti“, – šypsosi I. Lygnugarienė.

Projektą „Kultūriniai stabtelėjimai regionuose“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 7000 Eur.