JAV svarsto, ar dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose Europos NATO valstybėse, antradienį pranešė dienraštis „Financial Times“.

„Financial Times“ remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai.

Pranešime teigiama, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos, taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.

„Reuters“ kol kas neturėjo galimybių patikrinti šios informacijos. Baltieji rūmai, Gynybos departamentas ir NATO į prašymus pakomentuoti šį pranešimą kol kas neatsakė.

Trumpas atsisako 1,7 mlrd. dolerių „Kovos su apginklavimu fondo“

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija atsisako planų steigti prieštaringai vertinamą kompensacijų fondą, skirtą tariamoms teisingumo sistemos aukoms, pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Naujienų portalas „Axios“, remdamasis dviem aukšto rango pareigūnais, pranešė, kad administracija planuoja laikinai atsiriboti nuo daugiau nei 1,7 mlrd. JAV dolerių vertės „Kovos su apginklavimu fondo“. „Politico“ taip pat pranešė, kad D. Trumpo administracija keičia poziciją šio fondo klausimu.

Paprašyti pakomentuoti šią informaciją, Baltieji rūmai nurodė Teisingumo departamento pranešimą socialinių tinklų platformoje „X“, kuriame departamentas teigė, kad „kategoriškai nesutinka“ su teismo sprendimu laikinai sustabdyti šiuos planus, pridurdamas, kad „laikysis teismo sprendimo“.

Virdžinijos federalinis teismas pareiškė norįs užtikrinti, kad iš fondo nebūtų negrįžtamai išmokėtos jokios lėšos, kol byla bus išspręsta. Teismas numatė teismo posėdį surengti birželio 12 d.

Šis fondas D. Trumpui tapo nemalonia problema, sulaukiančia kritikos net jo paties Respublikonų partijos viduje. Kritikai kalba apie „kyšius“ D. Trumpo šalininkams ir apie korupciją. Kongreso nariai net atidėjo balsavimą dėl kitų išlaidų įstatymų projektų, kad galėtų padidinti spaudimą D. Trumpui.

Gegužę Teisingumo departamentas pranešė, kad bus steigiamas naujas fondas, kurio tikslas – atlyginti žalą tariamoms aukoms, nukentėjusioms nuo JAV vyriausybės veiksmų, kuriuos lėmė politiniai ar ideologiniai motyvai, o šiam fondui bus skirta 1,776 mlrd. JAV dolerių.

Šis fondas įsteigtas pagal susitarimą tarp D. Trumpo ir Teisingumo departamento: sausio mėnesį prezidentas, veikdamas kaip privatus asmuo, pareiškė ieškinį vyriausybei, reikalaudamas milijardinės kompensacijos.

Ieškinyje vienas buvęs Vidaus pajamų tarnybos – JAV mokesčių inspekcijos – darbuotojas kaltinamas tuo, kad per D. Trumpo pirmąją kadenciją neteisėtai susipažino su bendrovės „Trump Organization“ mokesčių dokumentais ir juos perdavė žiniasklaidos priemonėms.

Teisingumo departamentas pranešė, kad apygardos prokuratūra susitarė su D. Trumpu dėl šio fondo įsteigimo, o mainais minėtasis ieškinys buvo nutrauktas.

Kritikai baiminasi, kad viešosios lėšos galėtų būti panaudotos sumokėti kompensaciją D. Trumpo rėmėjams, dalyvavusiems 2021 m. JAV Kongreso rūmų šturme, kurio tikslas buvo panaikinti rinkimų rezultatus, pagal kuriuos jis pralaimėjo Joe Bidenui. Daugeliui iš tų, kuriems J. Bideno kadencijos metu buvo pareikšti kaltinimai, D. Trumpui 2025 m. sugrįžus į prezidento postą buvo paskelbta amnestija.

ELTA, DPA inf.