Kraujas išmatose – simptomas, apie kurį vis dar vengiama ir gėdijamasi kalbėti garsiai. Dalis žmonių jį ignoruoja, tikėdamiesi, kad problema išsispręs savaime. Tačiau medikai įspėja: toks požiūris gali būti pavojingas net gyvybei, nes tai dažnu atveju yra rimtesnių sveikatos sutrikimų ženklas.

„Kraujavimas iš virškinamojo trakto nėra normalus reiškinys. Net jei jis pasireiškia retai ar nedideliais kiekiais, būtina išsiaiškinti priežastį,“ – sako BIOFIRST klinikos gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys.

Nuo nepavojingų priežasčių iki rimtų ligų

Kraujas išmatose gali pasireikšti įvairiai: nuo ryškiai raudonų kraujo lašų iki tamsių, beveik juodų išmatų. Šie skirtumai gali padėti įtarti, kurioje virškinamojo trakto vietoje vyksta kraujavimas. Ryškiai raudonas kraujas dažniausiai rodo kraujavimą iš apatinės žarnyno dalies. Tai gali būti susiję su hemorojumi, analiniais įtrūkimais ar tiesiosios žarnos pažeidimais.

Tuo tarpu tamsios ar juodos spalvos išmatos gali signalizuoti apie kraujavimą aukščiau – skrandyje ar plonojoje žarnoje. Nepaisant to, vien tik spalva negali būti patikimas diagnostikos metodas.

„Pacientai dažnai linkę patys nuspręsti, kad tai tik, pavyzdžiui, hemorojus, tačiau be tyrimų ar gydytojo apžiūros to patvirtinti negalima. Kartais už, atrodytų, paprasto simptomo slypi kur kas rimtesnės ligos,“ – pabrėžia gydytojas A. Kederys.

Kada reikėtų sunerimti?

Į gydytoją būtina kreiptis nedelsiant, jei kraujavimas kartojasi, pakinta išmatų spalva ar konsistencija, atsiranda pilvo skausmai, ima kristi svoris arba jaučiamas bendras silpnumas ir nuovargis. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnius, visą organizmą veikiančius sutrikimus.

„Net ir vienkartinis kraujo pasirodymas neturėtų būti ignoruojamas, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms ar tiems, kurių šeimoje yra buvę žarnyno ligų. Šiems pacientams rekomenduojama reguliariai tikrintis storąją žarną, o esant rizikos veiksniams – ir anksčiau. Tokie tyrimai leidžia aptikti pakitimus dar ankstyvoje stadijoje, kai gydymas yra paprastesnis ir efektyvesnis,“ – įspėja gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys.

Tyrimai, padedantys nustatyti priežastį

Diagnozuojant kraujavimo šaltinį, svarbūs keli pagrindiniai tyrimai. Pirmiausia atliekami kraujo tyrimai, kurie leidžia įvertinti bendrą sveikatos būklę ir nustatyti galimą mažakraujystę. Taip pat gali būti skiriamas slapto kraujo testas.

Tačiau vienu svarbiausių tyrimų išlieka kolonoskopija. Jos metu apžiūrima visa storoji žarna, galima aptikti polipus, uždegiminius pakitimus ar kitus darinius bei kraujavimo šaltinį.

„Kolonoskopija yra itin tikslus ir informatyvus tyrimas. Be to, kolonoskopija su nejautra leidžia pacientui išvengti diskomforto, kurio visi prisibijo, todėl baimė dėl procedūros neturėtų būti priežastis jos atidėlioti,“ – teigia gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys.

Kai kuriais atvejais gali būti skiriami ir papildomi vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.

Ankstyva diagnostika – gyvybiškai svarbi

Medikai pabrėžia, kad būtent ankstyvas ištyrimas gali padėti užkirsti kelią rimtoms ligoms ir sudėtingam gydymui. Tai ypatingai svarbu vyresniems nei 50 metų žmonėms arba tiems, kurių šeimoje yra buvę storosios žarnos ligų.

„Didžiausia klaida – delsimas. Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo didesnė tikimybė ją sėkmingai išgydyti,“ – sako A. Kederys.

Atvirumas – pirmas žingsnis į sveikatą

Nors tema jautri, gydytojai ragina nebijoti kalbėti apie simptomus ir laiku kreiptis reikiamos pagalbos. Registracija pas gastroenterologą ir laiku atlikti reikiami tyrimai, gali ne tik jus nuraminti, bet ir padėti išvengti rimtų pasekmių.

Kraujas išmatose – tai ne gėdos, o sveikatos klausimas. „Dažnai pacientus stabdo ne simptomai, o gėda ar baimė. Tačiau delsimas šiuo atveju gali kainuoti kur kas daugiau nei pats vizitas pas gydytoją,“ – sako A. Kederys.