Pasitraukę iš antrosios pensijų pakopos sistemos Lietuvos gyventojai atsiimtas lėšas suskubo nukreipti į vartojimo prekes. Vien banko duomenimis, elektroninėse parduotuvėse mokėjimų apimtys akimirksniu išaugo daugiau nei 70 proc. Tačiau ar toks staigus vartojimo suaktyvėjimas yra tvarus ir ar po saldaus pavasario neteks susiveržti diržų rudenį?

Rūta Ežerskienė

Remiantis Lietuvos banko (LB) ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, iki 2026 m. kovo 31 d. prašymus pasitraukti iš kaupimo pateikusiems gyventojams bus išmokėta beveik 3 mlrd. eurų. Vidutiniškai vienam gyventojui tenkanti suma siekia apie 5,6 tūkst. eurų.

Banko skaičiavimai rodo, kad jeigu 63 proc. šių atsiimtų pinigų bus skirta vartojimui, pensijų reformos poveikis Lietuvos BVP sieks apie 1 proc. punktą, tad reformos sukeltas vartojimo šuolis neabejotinai dirbtinai paspartins ekonomikos augimą.

Estijos pamokų neišmokome

Estija 2021 m. įvykdė iš esmės analogišką pensijų reformą bei tapo puikiu pavyzdžiu, ko gali tikėtis Lietuva. Pirmasis 2021 m. lėšų išsiėmimo etapas Estijoje buvo iš dalies panaudotas skoloms grąžinti, tačiau taip pat ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti.

Dar prieš reformai prasidedant, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) perspėjo, kad didelę dalį pinigų atsiims mažesnes pajamas turintys gyventojai, kurie paskatindami trumpalaikį vartojimą didins senatvės skurdo riziką.

Būtent taip ir nutiko – sukauptus pinigus dažniausiai išsiėmė tie pensijų kaupimo sistemos dalyviai, kurie turėjo mažiau likvidžių lėšų, didelį vartojimo kreditų likutį ir pasižymėjo dideliu polinkiu į prekių vartojimą. 

Atsiimta lėšų suma sudarė apie 4 proc. šalies BVP. Estijoje atlikti tyrimai rodo, kad ketvirtinis infliacijos augimas dėl šio šoko buvo 1–2 proc. punktais didesnis, palyginti su tuo, koks būtų buvęs be reformos.

Gali skubėti išleisti pinigus

Tačiau Estijos situacija vienu požiūriu buvo kardinaliai skirtinga nei Lietuvos atveju – 2021 m. jos ekonomika dar nesusidūrė su papildomu geopolitinių konfliktų sukeltu spaudimu kainoms, ypač energetinių išteklių.

Karas Irane sukėlė tai, ką Tarptautinė energetikos agentūra apibūdino kaip didžiausią tiekimo sutrikimą pasaulinės naftos rinkos istorijoje. „Oxford Economics“ vertinimu, energetikos kainų poveikis euro zonos infliacijai ketvirtą ketvirtį bus apie 0,5–0,6 proc. punkto didesnis, nei buvo prognozuota prieš konfliktą. 

Skaičiavimai rodo, kad jei energetikos kainos dabartiniame aukštame lygyje išsilaikytų kelis mėnesius, tai turėtų apčiuopiamą poveikį visos euro zonos ekonomikai. Trijų mėnesių scenarijuje BVP augimas galėtų sulėtėti iki maždaug 0,7 proc., o infliacija pakilti iki apie 3,2 proc. Jei aukštos kainos išsilaikytų ilgiau – iki pusmečio – augimas galėtų dar labiau sulėtėti iki 0,4 proc., o infliacija priartėti prie 4,5 proc.

Svarbu ir tai, kad šis poveikis vietos ekonomikai pasireiškia ne iš karto. Mūsų vertinimu, energetikos kainų šuolis Lietuvoje į platesnius prekių ir paslaugų segmentus persiduos su maždaug keturių mėnesių vėlavimu. Tai reiškia, kad didesnį kainų spaudimą gyventojai gali pradėti jausti vasaros viduryje.

Jeigu pasaulinės energetikos kainos dabartiniame aukštame lygyje išsilaikys 3 mėnesius, prognozuojame, kad euro zonos BVP augimas sulėtės iki 0,7 proc., o infliacija pakils iki 3,2 proc. Jeigu pasaulinės energetikos kainos dabartiniame aukštame lygyje išsilaikys 6 mėnesius, prognozuojame, kad euro zonos BVP augimas sulėtės iki 0,4 proc., o infliacija pakils iki 4,5 proc.

Mūsų skaičiavimai rodo, kad energetikos kainų šuolis Lietuvoje atsispindės daugelių prekių bei paslaugų segmentuose praėjus keturiems mėnesiams nuo konflikto pradžios – maždaug liepos pradžioje.

Tikėtina, kad atsiimtas lėšas gyventojai pradės leisti greitai, siekdami įsigyti prekes dar prieš jų pabrangimą, ypač jei kainų augimą dar labiau paskatintų besitęsiantys geopolitiniai konfliktai. Dėl šių priežasčių pavasarį ir vasarą galima tikėtis hiperaktyvaus vartojimo laikotarpio.

Kuo pavirs ekonomikos augimas?

Rudenį dinamika turėtų apsiversti – išsekus papildomiems finansiniams resursams ir augant kainoms, vartojimas ims silpnėti. Tai reikš ne tik sezoninį stabtelėjimą, bet ir bendrą vartojimo nuosmukį, po kurio Lietuvos ekonomikos trajektorija gali įgauti atvirkštinės V formos pobūdį – spartų augimą keis ryškus sulėtėjimas.

Toks ekonomikos ciklas gyventojams dažniausiai reiškia trumpalaikę teigiamą įtaką jų gerovei, kurią greitai pakeičia finansinis nestabilumas dėl sparčiau augančių kainų ir krentančių pajamų. 

„Citadele“ bankas balandį nuo 3,4 proc. iki 6 proc. padidino infliacijos augimo prognozę šiems metams, bet, nepaisant to, bendras ekonomikos augimas prognozuojamas nuosaikus – apie 2,6 proc. 

Tačiau svarbiausia net ne tai, kas laukia šiemet. Antrosios pakopos pensijų fondai buvo sukurti kaip papildoma apsauga nuo skurdo senatvėje. Netvarus šių lėšų naudojimas dabar reiškia, kad ateityje teks gyventi iš mažesnių pajamų, ribojant savo finansinę laisvę.

ELTA inf.