Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Radvilų rūmų dailės muziejuje atveriama kartu su Charkivo fotografijos mokyklos muziejumi organizuojama paroda „Ukrainos svajotojai: Charkivo fotografijos mokykla“.

Ekspozicijoje pristatoma 33 menininkų ir kolektyvų kūryba. Visus juos jungia Charkivo fotografijos mokykla – keturių kartų bendruomenė, pasirinkusi fotografiją kaip pagrindinę kūrybos priemonę. Šios mokyklos atstovai nuo sovietinės cenzūros laikų iki Ukrainos nepriklausomybės, revoliucijų ir rusijos karinės agresijos nuosekliai plėtė fotografijos ribas, pasitelkdami ją aštriai socialinei ir estetinei kritikai. Per kelis šimtus eksponatų – fotografijų, videofilmų, archyvinių objektų – parodoje išsiskleis šeši maištingos ir eksperimentiškos Charkivo fotografijos dešimtmečiai, metodų ir idėjų tęstinumas, žymiausi menininkai, ryškiausi jų kūriniai.

„Paroda bus iki šiol išsamiausias Charkivo fotografijos mokyklos pristatymas. Man tai labai asmeniškas ir džiugus įvykis, nes, būdamas šios bendruomenės narys, jos tradicijų sekėjas, o dabar ir muziejaus vadovas, galiu dirbti su Charkivo menininkais ir pagerbti meninį jų paveldą įgyvendindamas tokius projektus. Ypač šiuo sunkiu metu, kai mūsų šaliai kyla egzistencinė grėsmė. Tikiuosi, kad lankytojai geriau susipažins su Charkivo menininkų požiūriu, jų nagrinėtomis temomis ir susies jas su Ukrainos istorija. Ši paroda pristato atvirą ir kritišką fotografiją, reikalingą brandžiai demokratinei visuomenei“, – sako Charkivo fotografijos mokyklos muziejaus vadovas ir vienas parodos kuratorių Serhijus Lebedynskis.

„Fotografijos mėgėjams Lietuvoje ši paroda svarbi ir dėl to, kad paliudija ilgalaikius kultūrinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius. Dar judėjimo pradžioje, 8–9 dešimtmečiais, Charkivo fotografai intensyviai bendravo su lietuviais Vitu Luckumi, Aleksandru Macijausku, Vitalijumi Butyrinu, Algirdu Šeškumi ir kitais, keitėsi idėjomis, vieni kitus įkvėpė. Muziejaus lankytojai neabejotinai aptiks šios bendrystės ženklų fotografijų estetikoje, siužetuose, kūrėjų pastangose priešintis represinei sistemai ir atspindėti laisvėjančių visuomenių pokyčius“, – pasakoja Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorė Justina Augustytė.

Smūgio teorija

Charkivo fotografijos mokyklos istorija siekia XX a. 8 dešimtmetį, kai Charkivo regioniniame fotografijos klube susitikę keli bendraminčiai įkūrė neformalią grupę „Vremia“ („Laikas“). Nors valstybės finansuojami fotoklubai turėjo skleisti propagandą, kaip tik čia formavosi maištingos bendruomenės. Vienintelė grupės „Vremia“ 1983 m. paroda Charkivo mokslininkų namuose, pritraukusi gausią publiką, po kelių valandų buvo uždaryta, bet tapo reikšmingu įvykiu Charkivo fotografams, nes joje paskelbtas manifestas ir pristatyta „smūgio teorija“, teigusi, kad nuotrauka turi sukrėsti – jos turinys arba forma privalanti sujaukti įprastą suvokimą.

Pirmoji Charkivo fotografijos mokyklos karta siekė atsikratyti socialistinio realizmo klišių ir kritiškai vaizdavo nepagražintą sovietinę kasdienybę, eksperimentavo su fotografijos technologija, kūrė ranka išpjaustytus koliažus ir fotomontažus, išbandė novatoriškus spalvoto spausdinimo metodus, laboratorines manipuliacijas.

Kūryboje – Ukrainos istorijos atspindžiai

Vėlesnės fotografų kartos tęsė grupės „Vremia“ inovacijas, papildydamos jas savitomis, laikotarpio nuotaikas atspindėjusiomis meno praktikomis. Sovietų Sąjungos sistemos griūtis atnešė svaiginamą laisvės jausmą, skatino itin atvirai tyrinėti prieštaringas temas, eksperimentuoti atliekant provokuojančius performansus. Po 2000 m. iškilusi jaunesnioji Charkivo menininkų karta savo fotografijose fiksavo kintančią Ukrainos socialinę realybę ir aktyviai puoselėjo bendruomeniškumą: kūrė naujus kolektyvus, steigė menininkų erdves, skirtas eksperimentams ir dialogui.

2013 m. Orumo revoliucija ir iškart po jos prasidėjęs rusijos karas prieš Ukrainą, 2022 m. peraugęs į plataus masto invaziją, davė pradžią dramatiškiems pokyčiams, privertusiems Ukrainos visuomenę stoti į kovą dėl nepriklausomybės. Fotografija tapo pilietine pareiga. Visų kartų menininkai dokumentavo protestus gatvėse, vėliau – fronto liniją.

Muziejus, išsaugantis paveldą

Nors vadinamas mokykla, šis judėjimas neturi institucinio pagrindo, fotografai jungiasi bendruomeniniu principu, kartu ir individualiai siekdami meninės išraiškos laisvės. Visas keturias kartas siejanti giminiška estetika, artimi ryšiai ir bendradarbiavimas leidžia Charkivo fotografijos mokyklą traktuoti kaip savarankišką judėjimą, tapusį vienu reikšmingiausių Ukrainos šiuolaikinio meno reiškinių.

Judėjimo paveldui sutelkti ir išsaugoti 2018 m. įkurtas Charkivo fotografijos mokyklos muziejus. Dėl 2022 m. rusijos pradėtos plataus masto invazijos muziejus buvo priverstas atidėti planuotą nuolatinės ekspozicijos ir edukacinės erdvės atidarymą Charkive, o vietoj to sutelkė pastangas, kad būtų iškeldinti menininkai ir jų archyvai. Gausi muziejaus kolekcija (daugiau nei 5000 atspaudų ir apie 70 000 negatyvų) evakuota į Vokietiją, o komanda toliau palaiko ryšius su menininkais, tyrinėja ir populiarina Charkivo fotografijos palikimą.

Pranešimas spaudai.