Vilniaus senajame teatre gegužės 9, 10 d. įvyks Raimundo Banionio režisuoto spektaklio „Madam Rubinštein“ pagal to paties pavadinimo Johno Misto pjesę lietuviškoji premjera. Spektaklyje – XX a. vidurio Amerikos grožio industrijos intrigos, užkulisiai, kurių pagrindinė veikėja – istorinė asmenybė, įtakinga kosmetikos verslo žuvis Helena Rubinštein (1872–1965), jos gyvenimo drama, kurioje persipynęs komizmas, tragizmas, atpažįstami tiek dabarties, tiek ir praeities ženklai.

Johnas Misto ir Helenos Rubinštein legenda

Nors Helena Rubinštein buvo reali istorinė asmenybė, australų dramaturgas J. Misto parašė ne biografinę pjesę, jos gyvenimo faktais tik rėmėsi. Iš Krokuvos žydų šeimos kilusi Chaja (vėliau pasivadinusi Helena) Rubinštein Niujorke tapo milijoniere, pasaulyje išgarsėjo dėl reklamos, apsukrumo, darbštumo ir taupumo, nugyveno labai įdomų gyvenimą, o mirė sulaukusi jau garbingo amžiaus. Pjesės veiksmo laikas irgi labai konkretus – 1954–1965 metai, paskutinis herojės gyvenimo dešimtmetis.

Dramaturgo ir scenaristo J. Misto pjesės – vienos dažniausiai statomų pasaulyje, jis yra pelnęs Australijos Rašytojų gildijos bei Australijos Filmų instituto apdovanojimus, yra Nacionalinio dramaturgijos konkurso „Australia Remembers“ ir NSW Premier's Literary Awards laureatas.

J. Misto lieka ištikimas klasikiniam teatrui, geba paprastai kalbėti apie sudėtingus dalykus, dialogai išskirtiniai: išraiškingi, subtilūs, komiški. Spektaklyje esama žydiško humoro, kuris išryškina spektaklio kalbinę faktūrą.

Grožio industrija, verslo konkurenčių H. Rubinštein ir Elisabeth Arden likimai

Spektaklyje siekiama atskleisti ir dviejų moterų – verslo konkurenčių H. Rubinštein ir Elisabeth Arden likimus. Moterų, kurios dėl karjeros, darbo paaukoja viską – šeimą, ryšį su vaikais. Jos gyveno, kūrė, nardė verslo pasaulyje, kuriame nėra vietos paguodai ar palaikymui. Kad išlaikytų aukštą lygį, joms teko būti labai išradingoms, apsukrioms, stiprioms bei su niekuo nesiskaityti.

XX a. viduryje prekiniai ženklai „Helena Rubinstein“, „Elizabeth Arden“ ir „Revlon“ moterų grožio industrijoje sukėlė tikrą revoliuciją. Santykiai tarp jų subtilumu nepasižymėjo. Jie iš esmės pakeitė moters gyvenimą, moteriškumo sampratą. Šie kosmetikos milžinai iš esmės pakeitė pasaulį, grožio supratimą. Jų išradimai padėjo moterims kilstelti savivertę, bet tuo pačiu idealaus grožio kartelę iškėlė į nepasiekiamas aukštumas. Lūpdažis tūtelėje tapo emancipacijos ženklu, bet kai kurias moteris toje tūtelėje ir įkalino.

Režisierius Raimundas Banionis: „Pjesė yra ir apie žmogaus vienišumą“

Spektaklį režisavo žinomas kino, televizijos ir teatro režisierius Raimundas Banionis, kuris akcentavo, jog pjesė yra ir apie tikrai nejuokingą ir vis aktualesnį dalyką – žmogaus vienišumą: „Helena Rubinštein tik gyvenimo pabaigoje suvokė, kad liko vieniša, nors siekė žmogiškos šilumos, turėjo du sūnus ir tris sutuoktinius. Ji užkariavo žiniasklaidos dėmesį, ją tapė Pablo Picasso ir Salvadoras Dali, supo garsūs žmonės, tačiau ilgo gyvenimo pabaigoje ji liko tik su neįgaliu, karo sužalotu savo asistentu Patriku. Pjesės autorius kviečia pasvarstyti, ką reiškia valdyti pasaulinę verslo imperiją, paaukojant asmeninį gyvenimą ir žmogišką laimę.“

R. Banionis yra režisavęs dokumentinius ir vaidybinius filmus („Mano mažytė žmona“, „Neatmenu tavo veido“, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Džiazas“, „Purpurinis rūkas“), sukūrė kino operą, televizijos serialų, įvairiuose Lietuvos teatruose pastatė dramos spektaklių, kurie išsiskiria teatrališkumu, ryškiais aktorių charakteriais, dinamika.

Aktorė Inga Maškarina: „Tiek spalvų, toks daugiabriaunis charakteris, o koks subtilus humoras!“

Spektaklyje vaidina ryškūs Vilniaus senojo teatro aktoriai: Inga Maškarina (Helena Rubinštein), Edita Gončarova ir Aleksandra Metalnikova (Elizabeth Arden), Aleksandras Kanajevas (Patrikas O’Higginsas). Spektaklyje skamba laiko patikrinta, muzikos metro, kompozitoriaus Fausto Latėno muzika.

Pagrindinio vaidmens atlikėja aktorė I. Maškarina neslepia, jog šis vaidmuo jai itin brangus: „Helenos Rubinštein personažas – labai įdomus, jame tiek spalvų, toks daugiabriaunis charakteris, o koks subtilus humoras! Tai aktoriui suteikia neribotų kūrybinių galimybių.“

Teatro kritikė Ieva Tumanovičiūtė apie I. Maškariną yra išsitarusi: „Ji yra iš tų penkių procentų aktorių, kurie, kaip „Dienoraštyje“ rašo režisierius Alvis Hermanis, geba „persikūnyti į ką nors kitą“, nes „likusieji visą gyvenimą vaidina patys save duotomis aplinkybėmis“. Išlaikydama vientisą personažo liniją Inga Maškarina parodo įvairias Helenos Rubinštein asmenybės puses bei jos pasikeitimą ir tai daro komiškomis aplinkybėmis, nenuslysdama į supaprastinimą.“

Iki šiol šis spektaklis Vilniaus senajame teatre buvo rodytas rusų kalba (premjera įvyko 2018 m.) ir jau tapęs kultiniu, o dabar pradeda gyventi antrąjį gyvenimą, personažai istoriją pasakoja lietuviškai.

Pranešimas spaudai.