Ne kiekvienas žmogus, susidūręs su gyvenimo sunkumais, turi į ką atsiremti. Senatvė, liga ar netikėtos aplinkybės gali tapti riba, už kurios veriasi bedugnė. Tokiose situacijose labai daug lemia ne tik valstybės pagalba, bet ir bendruomenės. Kol vieni vis dar atsargiai vertina socialinės rizikos grupėms priskiriamų žmonių kaimynystę, Gudkaimio kaimo bendruomenė pasirinko kitą kelią – 2019 m. čia įkurti savarankiško gyvenimo namai tapo pirmuoju tokiu bendruomenės iniciatyva įgyvendintu projektu Lietuvoje.

Ramutė ŠULČIENĖ

„Atvykusi į šiuos namus pirmosiomis naktimis negalėjau patikėti tokia ramybe – pabusdavau ir klausydavausi, ar tikrai niekas neateina manęs barti ar žeminti“, – taip savo pirmąsias dienas Gudkaimio kaimo savarankiško gyvenimo namuose prisimena Liuda, čia praleidusi jau beveik penkerius metus. Šiandien moters balse – ramybė ir dėkingumas, tačiau iki šio etapo pašnekovė išgyveno itin sunkų laikotarpį.

Po kojos amputacijos Liuda nebegalėjo likti ankstesniuose namuose, nes jie visiškai nebuvo pritaikyti jos pasikeitusiai sveikatos būklei. Persikėlimas pas šeimos narius, kaip pati sako, virto išbandymu: trūko paprasčiausio saugumo, maisto, moteris buvo ujama, vejama ir žeminama.

Išeitimi tapo kreipimasis į socialinius darbuotojus. Nors kelias iki naujos vietos nebuvo lengvas – reikėjo rinkti dokumentus, važinėti pas gydytojus, ieškoti, kas galėtų nuvežti, – galiausiai moteris pasiekė Gudkaimį. „Atvažiavau ir dar kelias dienas negalėjau patikėti, kad taip gali būti – ramu, tylu, niekas nerėkia“, – šypsosi pašnekovė.

Dabar jos kasdienybė – visai kitokia. Liuda gyvena atskirame kambaryje su visais patogumais: turi savo virtuvėlę, gali pati gamintis maistą, tvarkytis buitį. „Gyvenam kaip namuose – darai, ką nori, kada nori, o kai prireikia pagalbos, ji visada šalia. Socialiniai darbuotojai padeda apsipirkti, parveža vaistų, pasirūpina vizitais pas gydytojus“, – vardija moteris. Liuda pabrėžia, kad šie namai – tai ne tik stogas virš galvos. „Čia žmogus vėl tampa žmogumi“, – trumpai apibendrina pašnekovė.

Laikina stotelė su pagalba

Savarankiškų gyvenimo namų vadovas, Gudkaimio kaimo bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis sako, kad šie namai užima svarbią vietą socialinių paslaugų sistemoje – tarp globos namų ir įprasto savarankiško gyvenimo. „Mes esame tarsi tarpinė stotelė. Jeigu žmogus dar yra pakankamai savarankiškas, jam reikia ne visiškos globos, o pagalbos – kaip sakoma, duoti meškerę. Būtent čia mes ir įsijungiame“, – aiškina pašnekovas.

Pirmiausia gyventojams teikiamos apgyvendinimo paslaugos, tačiau tuo viskas neapsiriboja. „Teikiame ir konsultavimo, atstovavimo paslaugas, pavyzdžiui, kartu su gyventojais aiškinamės, kokios išmokos jiems priklauso, padedame pildyti dokumentus ir pan. Taip pat padedame ugdyti kasdienius gyvenimo įgūdžius, t. y. tvarkytis buityje, laikytis higienos. Jeigu reikia, nuvežame žmones pas gydytojus. Beje, pavėžėjimas mūsų gyventojams yra nemokamas“, – apie suteikiamą pagalbą pasakoja R. Žemaitis. Šiuose namuose dirba ir nuolatinė komanda – keli bendruomenės nariai, kurie kasdien rūpinasi gyventojais ir sklandžia namų veikla.

Gyventojai į savarankiško gyvenimo namus patenka per savivaldybę. Vilkaviškio rajono savivaldybė įvertina asmens situaciją, priima sprendimą ir perka paslaugą, taip yra užtikrinama galimybė apsigyventi šiuose namuose.

Pradėję veiklą savarankiško gyvenimo namai galėjo priimti iki 20 gyventojų – buvo įrengta 10 butų vienam asmeniui ir dar 5 butai, pritaikyti gyventi vienam arba dviem žmonėms. Tačiau vietų netrukus ėmė trūkti, todėl namai buvo išplėsti – šalia pagrindinio pastato įrengti ir moduliniai nameliai. Nors šiuo metu vietų yra daugiau nei pradžioje, savivaldybėje vis dar rikiuojasi laukiančiųjų eilė.

Mintis virto veiksmu

Gudkaimio kaimo bendruomenės savarankiško gyvenimo namų idėja užaugo iš ilgametės bendruomenės veiklos ir noro kurti prasmingus dalykus kitiems. Bendruomenės pirmininkas R. Žemaitis prisimena, kad pirmoji užuomina apie tokius namus nuskambėjo vieno pokalbio metu Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjungoje, kuriai priklauso ir Gudkaimis.

„Gudkaimio kaimo bendruomenę įkūrėme prieš daugiau nei du dešimtmečius ir visada norėjome ne tik veikti, bet ir ieškojome būdų, kaip stiprinti bendruomenę, kurti ką nors tvaraus. Ta mintis gimė Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos susibūrime pirmininkės Linos Kružinauskienės kabinete. Ji ir pasiūlė: gal galite imtis savarankiško gyvenimo namų idėjos. Pradėjome diskutuoti, ir pamažu reikalai įsivažiavo“, – prisimena R. Žemaitis.

Tiesa, pradžioje reikėjo ne tik pačiam patikėti šia idėja, bet ir ja uždegti visą bendruomenę, kad toks sumanymas iš tiesų gali tapti tikrove. Svarbiu postūmiu tapo ir anksčiau įsigytas pastatas Prapuolenių kaime, maždaug už trijų kilometrų nuo Gudkaimio. Kadaise čia veikė devynmetė mokykla, vėliau, ją uždarius, buvo įrengti gyvenamieji butai. Tačiau laikui bėgant vieta ištuštėjo – žmonės išsikėlė, o kadaise gyvybinga erdvė pamažu nutilo ir ėmė nykti. Prikelti šį pastatą naujam gyvenimui, kad jis vėl tarnautų žmonėms, pasirodė itin patraukli idėja.

Vieta su istorija

Šiandien savarankiško gyvenimo namais virtusio pastato praeitis įdomi. Pasak R. Žemaičio, šioje vietoje dar gerokai anksčiau, nei atsirado dabartinis mūrinis pastatas, veikė mokykla. „Iš žmonių pasakojimų žinome, kad dar prieš raudonų plytų pastatą čia stovėjo medinė mokykla. Net yra tokių prisiminimų, kad spaudos draudimo laikais knygnešiai, nešdami knygas, užsukdavo čia pailsėti. Vadinasi, tai buvo svarbi vieta dar labai seniai“, – pasakoja pašnekovas.

Dabartinis mūrinis pastatas, kaip rodo dokumentai, statytas apie 1940-uosius, tačiau jo istorija taip pat sudėtinga – statybos pradėtos dar vokiečių okupacijos laikotarpiu, o užbaigtos jau sovietmečiu. Vis dėlto, anot R. Žemaičio, radiniai liudija, kad vietovės švietimo istorija tikrai siekia gerokai ankstesnius laikus. Renovuodama pastatą, bendruomenė rado senovinių spynų, akivaizdžiai nuo medinių durų. Jas išsaugojo, įrėmino – tai tarsi įrodymas, kad gyvenimas čia virė ir anksčiau. Šią versiją sustiprino ir netikėtas susitikimas.

„Prieš keliolika metų mus aplankė iš Vokietijos atvykusios moterys, kadaise gyvenusios šiame krašte. Jos pasakojo lankiusios mokyklą, bet pamačiusios dabartinį pastatą nustebo – sakė, jų laikais mokykla atrodė visai kitaip. Tai dar vienas patvirtinimas, kad anksčiau čia stovėjo kitas, senesnis statinys“, – atskleidžia bendruomenės pirmininkas.

Tiesa, įsigyti šį objektą Gudkaimio kaimo bendruomenei nebuvo lengva. Dalis jo priklausė savivaldybei, kita – privatiems asmenims. Per aukcioną bendruomenė nupirko savivaldybės dalį, o vėliau susitarė ir su privačiais savininkais. Ilgai trukęs pirkimo procesas baigėsi 2011 m. ir atsiėjo apie 12 tūkst. litų.

Išdrįso būti pirmieji

Kelias nuo pirmosios idėjos iki veikiančių savarankiško gyvenimo namų buvo gana ilgas. Reikėjo laiko susitvarkyti dokumentus, subrandinti sprendimus. Kai jau buvo aiški kryptis ir vizija, kas čia turėtų atsirasti, pradėti darbai. Gudkaimio kaimo bendruomenės savarankiško gyvenimo namai duris atvėrė 2019-aisiais. Tuo metu tokia iniciatyva kaimo bendruomenėje buvo visiška naujovė. Ieškodamas atsakymų, kaip tai galėtų veikti Gudkaimyje, R. Žemaitis vyko dairytis pavyzdžių į Šakių rajoną, Plokščius. Ten veikę savarankiško gyvenimo namai leido geriau suprasti modelį, tačiau kartu paaiškėjo – Gudkaimio atvejis bus kitoks. „Važiavau žiūrėti, kaip viskas atrodo, bet tie savarankiško gyvenimo namai buvo įsteigti savivaldybės. Kad bendruomenė pati imtųsi tokio projekto – to dar nebuvo. Mes tikrai buvome pirmieji Lietuvoje“, – sako pašnekovas.

Būtent tai ir tapo esminiu šios iniciatyvos išskirtinumu – ne institucija, o pati bendruomenė ėmėsi atsakomybės kurti socialinę paslaugą. Vėliau šis pavyzdys įkvėpė ir kitus. „Žinau, kad mūsų patirtimi pasinaudojo Klaipėdos rajono bendruomenė – jie buvo atvažiavę, domėjosi ir, net neturėdami tokio pastato, įkūrė savarankiško gyvenimo namus moduliniuose nameliuose“, – pasakoja pašnekovas.

R. Žemaitis atviras: būta bendruomenėje ir abejonių – kilo klausimų, ar tokia vieta reikalinga, kokie žmonės čia gyvens, kaip viskas veiks. Vis dėlto ilgainiui tapo aišku, kad bendruomenė imasi spręsti realią problemą. „Vienas lauke nebūčiau karys. Galutinį rezultatą nulėmė bendruomenės susitelkimas. Be tarybos ir bendruomenės palaikymo projektas nebūtų pajudėjęs iš vietos. Ne mažiau svarbus buvo ir bendradarbiavimas su Vilkaviškio rajono savivaldybe. Būtent ji perka paslaugas, todėl užtikrina, kad iniciatyva galėtų veikti ir išlikti“, – džiaugiasi bendruomenės pirmininkas.

Galimybė atsikvėpti ir susitaupyti

Gyvenimo trukmė savarankiško gyvenimo namuose nėra griežtai apibrėžta – viskas priklauso nuo žmogaus poreikių. Pasak R. Žemaičio, vieni čia apsistoja trumpesniam laikui, kiti – ilgesniam. Jeigu gyventojams prireikia nuolatinės priežiūros, medicininės pagalbos, tuomet jie persikelia į globos įstaigas, nes savarankiško gyvenimo namuose šios paslaugos neteikiamos.

Kuriant savarankiško gyvenimo namus, R. Žemaičiui ir pačiam teko daug mokytis – bendrauti su labai skirtingų patirčių žmonėmis, ieškoti sprendimų situacijose, kurių anksčiau tiesiog nebuvo tekę patirti. Gana greitai paaiškėjo, kad vien gerų norų neužtenka – reikalingos aiškios ribos. Todėl savarankiško gyvenimo namuose galioja aiškios taisyklės, ir tai padeda išlaikyti tvarką ir saugumą visiems. Jei jų nesilaikoma, taikoma įspėjimų sistema, o kraštutiniais atvejais tenka ir atsisveikinti. Pasak pašnekovo, tai nėra lengvi sprendimai, tačiau jie būtini, kad bendruomenė galėtų funkcionuoti. „Ne visada gali būti tik geras. Kartais reikia pasakyti žmogui tiesą į akis, nors jam tai ir nepatinka. Šitas darbas to išmokė“, – atvirai sako vadovas.

Šių namų gyventojų istorijos ir likimai labai įvairūs. Vienus įveikia priklausomybės, kitiems dėl sveikatos tenka persikelti į globos namus, tačiau yra ir sėkmės istorijų, kai žmonės atsistoja ant kojų, sulaukia socialinio būsto eilės arba netgi susitaupo pinigų ir įsigyja savo būstą. Prie to prisideda ir nedidelės gyvenimo išlaidos savarankiško gyvenimo namuose. „Mokesčiai čia simboliniai – žmonės daug neišleidžia, todėl gali susitaupyti. Turime savo vandentiekį, nuotekų valymą, saulės elektrinę, todėl komunalinės išlaidos mažos. Būna mėnesių, kai žmonės už elektrą sumoka vos kelis centus“, – teigia pašnekovas.

Laiko savo gyvenimo vairą

Savarankiško gyvenimo namai, anot R. Žemaičio, pirmiausia reiškia galimybę žmogui gyventi kuo autonomiškiau, išlaikant orumą ir savo gyvenimo kontrolę. Čia apsigyvena tie, kuriems dar nebūtina nuolatinė globa, tačiau jau reikia šiek tiek pagalbos ir saugesnės aplinkos. „Mūsų tikslas – kad žmogus jaustųsi kaip namuose. Kad galėtų pats gyventi, tvarkytis, priimti sprendimus“, – sako jis.

Būtent tas savarankiškumo jausmas čia tampa viena svarbiausių vertybių. Gyventojai turi savo erdvę, patys planuoja dieną, gaminasi maistą, tvarkosi buitį – kiek leidžia jų galimybės. O kai prireikia, pagalba visada šalia, bet ji nėra primetama.

Svarbus skirtumas nuo daugelio kitų įstaigų – ir finansinis savarankiškumas. „Globos namuose didžioji dalis žmogaus pajamų atitenka įstaigai, o pas mus žmogus pats disponuoja savo pinigais. Jis susimoka už paslaugas, o visa kita lieka jam“, – aiškina bendruomenės pirmininkas.

Tai, pasak jo, – labai svarbus emocinis aspektas. Žmogus išsaugo galimybę pats spręsti, kaip gyventi, ką pirkti, kaip planuoti savo kasdienybę. Net ir nedideli pasirinkimai, pavyzdžiui, ką gamintis vakarienei ar kam atidėti dalį pinigų, grąžina kontrolės jausmą, kuris daugeliui anksčiau buvo prarastas. Tokiose paprastose detalėse atsiskleidžia pagrindinė šių namų idėja – padėti žmogui ne tik išgyventi, bet ir jaustis gyvenančiam savo gyvenimą.

Gyva bendruomenė gali daugiau

Gudkaimio kaimo bendruomenė neapsiriboja vien savarankiško gyvenimo namais. Čia taip pat veikia vaikų dienos centras, vietos gyventojams teikiamos skalbimo paslaugos, o ištikus nelaimei žmonės greitai susitelkia – taip bendromis jėgomis buvo atstatytas Šikšnių kaime sudegęs namas. O kur dar bendros šventės, kultūros renginiai...

Paklaustas, iš kur kyla motyvacija imtis iniciatyvų, R. Žemaitis nedvejoja – viską lemia ryšys su savo kraštu. „Visada sakau – reikia būti savo kaimo patriotu. Aš čia gimęs, augęs, šaknys čia. Norisi, kad aplinka gražėtų, kad žmonėms gyventi būtų geriau“, – sako Gudkaimio kaimo bendruomenės pirmininkas, kuriam didžiausias atlygis – tiesiogiai matomi pokyčiai ir žmonių reakcijos.

Jo įsitikinimu, stipri bendruomenė prasideda nuo labai paprastų dalykų – pažinimo ir bendravimo. Kai žmonės vieni kitus pažįsta, rūpinasi vieni kitais ir pastebi, kas vyksta aplink, atsiranda tai, ką jis vadina tikra saugia kaimynyste.

Projektą „Visuomenės jungtys“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.