Nuo prezidentų iki statybininkų, kelininkų, senjorų ar vaikų – niekas nėra apsaugotas nuo traumų, kurios kartais ištinka, regis, visiškai lygioje vietoje. Po kojomis pasimaišiusi šlepetė, „Lego“ kaladėlė ar kilimo kraštas, į baldų kojelę sutrenktas mažasis pirštelis – ir jau baltais chalatais vilkintis personalas vynioja koją į gipsą. Ekspertai perspėja: net ir iš pirmo žvilgsnio nesudėtingi sužalojimai gali virsti rimtu išbandymu – tiek sveikatai, tiek finansams.

Pavasarį – išbandymų metas

Traumas esame linkę sieti su žiemos sezonu ir galvojame, kad atėjus pavasariui jos nebegresia. Tačiau gydytojas ortopedas traumatologas Justinas Vaičiulis siūlo neapsigauti. Atšilus orams, žmonės pasineria į aktyvią veiklą, pradeda sportuoti, persėda ant dviračių, o kartais nereikia ir jų. „Jaunas vaikinas pavasarį kieme spardydamas futbolo kamuolį gali paslysti, kristi, susilaužyti koją ar šonkaulius. Taip nutinka. Tokia mūsų kasdienybė“, – atkreipė dėmesį J. Vaičiulis.

Nelaimės užklumpa ir, pavyzdžiui, besikapstant sode ar genint medzius, tvarkant stogus.

Higienos instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje dešimtys tūkstančių žmonių patiria traumas buityje, darbe ar pakeliui į jį – didžiausia jų dalis įvyksta namų aplinkoje.

Viena iš priežasčių, kodėl, regis, saugiose, įprastose aplinkose ištinka traumos, yra nepakankamas rizikų raštingumas – gebėjimas numatyti rizikas ir imtis savalaikių prevencijos veiksmų.

Trauma paveikia visą šeimą

„Dar vienas medikų priešas – paspirtukas“, – sakė ortopedas traumatologas. Paspirtukininkai drąsiai stojasi ant šių transporto priemonių manydami, kad važiuos atsargiai, yra greitos reakcijos, todėl suvaldys bet kokią situaciją. „Važiuojant paspirtuku, patiriama labai daug traumų. Dažniausiai nesuveikia arba užsikerta stabdžiai. Bėda yra ir įsitikinimas, jog jeigu daug kartų nieko neatsitiko, tai nieko ir neatsitiks“, – pasakojo gydytojas.

Anot ortopedo traumotologo, numojant ranka į galimą pavojų, nuolat kartojasi traumos vaikus vežant neprisegtus automobilių kėdutėse ar šokinėjant ant batutų.

Higienos instituto duomenis, pramogaudami ant batutų 2024 m. traumas patyrė 913 asmenų, 2023 m. – 942 asmenys. Daugiausia susižalojo vaikai nuo 7 iki 14 metų. 477 iš jų patyrė kojų arba klubų traumas, 247 – pečių lanko arba rankų traumas, 73 susitraumavo stuburą arba kalklą, 52 patyrė galvos traumas. Vaikų patirtos traumos ypač skausmingos, jos paveikia visos šeimos gyvenimą.

Sužalojo kilimas

Medikas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ypač daug traumų nutinka namų ar kitoje gerai pažįstamoje aplinkoje, kur turėtų būti saugiausia. „Kartais nelaimės priežastimi gali tapti ant žemės palikta „Lego“ kaladėlė ar patiestas kilimas, – pasakojo traumatologas. – Protingi vaikai iš savo vyresnio amžiaus tėvų namų turėtų išnešti visus kilimus, nes tai vienas pagrindinių daiktų, už kurio namuose užkliuvę krenta vyresnio amžiaus žmonės.“

Kone kas dešimtas pacientas gydytojo kabinete dalijasi situacijomis, kuomet pirštus prisivėrė durimis arba kojos pirštą susilaužė netyčia trinktelėjęs į baldą.

Dažnos traumų palydovės – ir prie lovos paliktos šlepetės, ne vietoje numestas žaislas ar po kojomis pasimaišęs naminis gyvūnas. „Nepatariu visko bijoti, bet protingai saugotis būtina“, – komentavo gydytojas.

Pavojų pakankamai neįvertina

2025 metais atliktas rizikų raštingumo tyrimas atskleidė, jog du trečdaliai Lietuvos gyventojų apie rizikas negalvoja, o 7 iš 10 mano, kad jos netaps realybe.

„Tikėtis, jog nieko bloga nenutiks – žmogiška, mums sunku įsivaizduoti, kad trauma ar nelaimė galėtų nutikti būtent mums. O kas, jei aplinkybės susiklostys visai kitaip nei planavome?“ – komentavo ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas. Anot jo, traumos gali kardinaliai pakeisti gyvenimą, gydymo ir reabilitacijos paslaugos – tapti finansine našta, ypač jei apie tai nepagalvojama iš anksto.

Kaip rodo bendrovės duomenys, vidutinė išmoka už kaulų lūžius gali siekti 500–600 eurų, o už patempimus, raumenų, raiščių ar sausgyslių plyšimus – apie 200–400 eurų. Esant daugybiniams sužalojimais išmokų sumos – kur kas didesnės nei vidutinė išmoka.

Išmokos dydis priklauso nuo kelių veiksnių: pasirinktos draudimo sumos, sužalojimo pobūdžio ir nustatytų diagnozių bei sutartyje numatyto išmokos procento. Taip pat svarbu, ar buvo pasirinktos papildomos apsaugos, tokios kaip medicininių išlaidų kompensacija, dienpinigiai ar ligonpinigiai – būtent jos gali padėti sumažinti finansinę naštą sunkių traumų, laikino ar užsitęsusio nedarbingumo atveju.

Gydymas ir reabilitacija – svarbu

J. Vaičiulis atkreipė dėmesį, kad net ir iš pirmo žvilgsnio „nekaltas“ sužalojimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, ypač jei laiku nesuteikiama tinkama pagalba. Pavyzdžiui, plyšę raiščiai ar skilusi girnelė reikalauja ne tik sutvirtinimo, bet ir kantrybės – neretai prireikia ilgos reabilitacijos.

„Žmonės linkę nuvertinti buitinių traumų rimtumą, tačiau būtent iki galo neišgydyti sužalojimai gali virsti lėtiniu skausmu“, – kalbėjo traumatologas. Jis pabrėžia, kad gydymui ir reabilitacijai būtina skirti tiek laiko, kiek reikia, net jei gyvenimo tempas spaudžia kuo greičiau sugrįžti į darbus ir aktyvią veiklą.

Pranešimas spaudai.