Nors NATO ir nedalyvauja JAV ir Izraelio kare Irane, bet šiam vykstant vis labiau matomi Aljanso gynybos trūkumai, kurie apsunkintų situaciją Rusijos puolimo atveju, rašo „Politico“.

Aukšto rango Europos karininkai yra perspėję, kad Maskva gali užpulti vieną aljanso narių iki 2029 m. Pasak jų, būtina skubiai užtikrinti kovinę parengtį ir politinį koordinavimą visame aljanse.

„Politico“ pakalbino keliolika diplomatų, esamų ir buvusių NATO pareigūnų bei gynybos ekspertų ir apibendrino penkias gynybos aljanso spragas, kurias atskleidė karas Artimuosiuose Rytuose.

1. Šaudmenų stoka

Karas su Iranu atskleidė rimtą amunicijos trūkumą NATO: JAV panaudojo maždaug pusę savo kritiškai svarbių „Patriot“ raketų atsargų, o europietiškos sistemos – „Aster“ ir „Mica“ – taip pat ėmė sparčiai sekti jau per pirmąsias dvi karo savaites.

Tokios gynybos pramonės bendrovės kaip „Rheinmetall“ ir MBDA praneša apie augančią paklausą, kuri gali viršyti pasiūlą. Pareigūnai perspėja, kad jei JAV daugiau dėmesio skirs Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, Europa gali netekti svarbių gynybinių pajėgumų. Rusijai kas mėnesį pagaminant 6–7 tūkst. bepiločių orlaivių, ekspertai perspėja, kad NATO gali išeikvoti aukščiausios klasės oro gynybos raketas per kelias savaites, todėl būtina turėti pigesnių alternatyvų ir stiprinti gynybinę infrastruktūrą. 

2. Nepakankamas pranašumas ore

Irano gebėjimas toliau smūgiuoti tūkstančiais raketų ir dronų, nepaisant didelio JAV pajėgų oro puolimo, parodo, kad kliautis vien įprastomis oro pajėgomis neužtenka, tad kyla abejonių skelbiamu NATO dominavimu ore. 

Apžvalgininkų teigimu, aljansas turi permąstyti savo strategiją, ypač Rusijos atgrasymo klausimu, ir daugiau investuoti į ilgojo nuotolio tiksliųjų smūgių pajėgumus, galinčius atakuoti objektus priešo teritorijos gilumoje. Galimybes surengti tokius tolimus smūgius galima padidinti įsigyjant daugiau, pvz., amerikiečių raketų sistemų AGM-88G. Tokiu būdu NATO galėtų įgyti pranašumą ore. Karas Irane jau paskatino NATO vidaus diskusijas dėl šių pajėgumų plėtros kitame gynybos planavimo cikle. 

3. Apleisti laivynai

Ribota Europos parama Persijos įlankos sąjungininkėms taip pat atskleidė, kad į NATO karinius jūrų laivynus investuojama per mažai. Be to, pagrindinėms šalims narėms sunku išlaikyti laivynus veikiančius pilnu pajėgumu ir juos laiku dislokuoti. Kaip plačiai šie trūkumai paplitę parodė Jungtinės Karalystės vėlavimas pasiųsti eskadrinį minininką „HMS Dragon“ ir pripažinimas, kad Karališkasis laivynas nėra pasirengęs karui, taip pat žemas pasirengimo lygis Kanadoje. 

Buvusių NATO pareigūnų ir analitikų teigimu, nuo 2022 m. į sausumos pajėgas sutelktas dėmesys užribyje paliko viso Aljanso karinių jūrų laivynų pajėgumus. Galimo konflikto su Maskva atveju šie trūkumai gali būti kritinės svarbos, tad būtina gerinti laivų priežiūrą, didinti personalą ir investuoti į laivus, kuriuos galima panaudoti lanksčiau, t. y. įvairioms misijoms atlikti. 

4. Ilgalaikis susiskaldymas

Karas Irane išryškino didėjantį eižėjimą NATO viduje: sąjungininkams Europoje ignoravus Donaldo Trumpo reikalavimus suteikti karinę pagalbą, kilo nuogąstavimų dėl sumažėjusio JAV įsipareigojimo Aljansui. Nerimas išaugo ir dėl D. Trumpo nuolat NATO atžvilgiu išsakomos kritikos ir grasinimų visai neįsitraukti ar padėti tik ribotai, jei Rusija įsiveržtų į kurią nors iš Aljanso narių.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas teigia, kad Europa turėtų nustoti raminti D. Trumpą ir imtis labiau pragmatiško požiūrio – sieti savo paramą Hormuzo sąsiaurio atvėrimui su Vašingtono įsipareigojimu NATO.

„Pataikavimo laikas baigėsi“, – sakė A. F. Rasmussenas.

5. Ukrainos svarba

Karas Irane parodė vis didėjantį Ukrainos vaidmenį saugumo srityje: šalies dronų ekspertai padeda Artimųjų Rytų partneriams ir informuoja gynybos pajėgas apie Rusijos naudojamas sistemas. NATO išplėtė bendradarbiavimą su Kyjivu: rengiami bendri mokymai, programos ir gynybos inovacijų iniciatyvos, tokios kaip „UNITE-Brave“.

Ekspertai teigia, kad Aljansas turėtų plėsti šiuos ryšius ir stiprinti gynybos nuo dronų pajėgumus  rytiniame flange. Apskritai Ukraina vis dažniau vertinama ne tik kaip pagalbos gavėja, bet ir kaip saugumo pajėgumų teikėja, reziumuoja „Politico“.

ELTA inf.