2026 m. balandžio 23 d. Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ įvyko susitikimas su rašytoju Sigitu Parulskiu. Vakaro metu autorius pristatė naujausias savo knygas – poezijos rinkinį „Voras tarp tavo lūpų“ (2026) ir prozos kūrinį „Patys gražiausi sapnai apie kelią“ (2025), dalijosi mintimis apie kūrybos procesą, kalbėjo apie gyvenimo patirtis, atsakė į susirinkusiųjų klausimus.

Rašytojas į lietuvių literatūros lauką įžengė 1990 metais, pasirodžius pirmajai poezijos knygai „Iš ilgesio visa tai“. Už šį debiutą jam skirta Zigmo Gėlės literatūrinė premija, vėliau – ir kiti reikšmingi apdovanojimai, tarp jų Jotvingių premija bei Šv. Kristoforo apdovanojimas.

S. Parulskis iki šiol laikomas vienu populiariausių šiuolaikinės lietuvių literatūros autorių. Jis reguliariai susitinka su skaitytojais, dažniausiai – pasirodžius naujam kūriniui. Galerijoje „Laiptai“ autorius lankėsi ne pirmą kartą – 2018-ųjų gegužę čia pristatė eseistikos knygą „Amžinybė manęs nejaudina“. Kaip ir anuomet, taip ir šįkart, sausakimšoje galerijos salėje susirinkę lankytojai su dideliu susidomėjimu klausėsi autoriaus pasakojimų.

Vakaro centre – naujausia autoriaus kūryba. Poezijos knyga „Voras tarp tavo lūpų“ literatūros kritikų jau įvardijama kaip aukštos kūrybinės meistrystės pavyzdys. Joje atsiskleidžia autoriui būdingas aštrus, neretai ironiškas žvilgsnis į žmogaus būsenas, santykius ir vidines įtampas.

„Labai daug knygų pristatymų yra buvę mano gyvenime, bet visada susiduriu su ta pačia problema – kaip per trumpą laiką paaiškinti tai, kas rašyta kelerius metus. Jei pavyktų viską paaiškinti per 40 minučių, gal nė nereikėtų tiek metų rašyti“, – svarstė autorius.

Prozos kūrinyje „Patys gražiausi sapnai apie kelią“ autorius kviečia leistis į vidinę kelionę – čia reflektuojama kančia, jos priežastys ir paieškos, kaip ją įveikti. Tai pasakojimas, kuriame susipina gyvenimiškos patirtys, apmąstymai ir egzistenciniai klausimai.

„Šioje knygoje yra nemažai trumpų tekstų. Taip pat yra tekstų, kurių humoro žmonės nesuprato – pavyzdžiui, skyrius „Tarantino kronikos“, kuriame ironiškai aprašyti karantino kasdienybės fragmentai. Yra tekstų ir apie fotografiją, pateikta ir pačių fotografijų. Aš nebrėžiu aiškios ribos tarp eseistikos ir beletristikos, ar trumpo apsakymo ir novelės – man tai iš tikrųjų nėra svarbu“, – pasakojo S. Parulskis.

Renginio metu rašytojas supažindino skaitytojus ir su naujausiais, dar niekur nepublikuotais eilėraščiais, taip pat dalijosi mintimis apie kūrybos ištakas ir kasdienybės įtaką: „Kaip gimsta tekstai? Paprastai – iš pasivaikščiojimų, pokalbių, kasdienybės momentų. Kartais eini ieškoti nuotraukos, o parsineši eilėraštį.“

Pranešimas spaudai.