Kaip paprastas sprendimas neatiduoti daikto į sąvartyną gali virsti pagalba kitam žmogui? Kodėl rūšiavimas – tai ne tik pareiga, bet ir įprotis, kurį reikia ugdyti? Ir kaip suderinti meilę miškams su atsakingu jų naudojimu? Į šiuos klausimus atsakymų ieškoma naujausioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Švarūs miestai“ serijoje.

Partnerių turinys

Laidos vedėja Akvilė Žirgulytė šįkart žiūrovus kviečia į kelionę, kurioje susipina žmogiškumas, bendruomeniškumas ir atsakomybė už aplinką. Pirmoji istorija nukelia į iniciatyvą „Draugas draugui“, kur daiktai ne išmetami, o įgauna antrą gyvenimą.

Organizacijos direktorius Vytautas Kažukauskas pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo paprasto noro padėti – ieškant būdų, kaip prisidėti prie socialinių iniciatyvų, gimė idėja kurti modelį, kuriame žmonių atnešti daiktai tampa parama kitiems.

„Jeigu jau turiu kažką daryti gyvenime, noriu rinktis sritį, kur galiu būti naudingas ir padėti žmonėms“, – sako jis.

Pasak pašnekovo, žmonės kviečiami atnešti tvarkingus, dar tinkamus naudoti daiktus, kurie vėliau atrenkami, sutvarkomi ir randa naujus šeimininkus. Šis procesas ne tik mažina atliekų kiekį, bet ir kuria tiesioginį ryšį tarp žmonių.

„Kartais žmogaus žvilgsnis pasako daugiau nei žodžiai – tai ir yra didžiausia motyvacija“, – pripažįsta V. Kažukauskas.

Iš Klaipėdos laida persikelia į Tauragę, kur kalbama apie rūšiavimo kultūros pokyčius. Tauragės rajono savivaldybės administracijos vadovė Gintarė Rakauskienė pabrėžia, kad esminis lūžis įvyko tada, kai rūšiavimas buvo pradėtas vertinti kaip kompleksinis procesas, apimantis tiek švietimą, tiek kontrolę.

„Supratome, kad vienos priemonės neužtenka – reikia ir šviesti, ir taikyti prevenciją. Ilgalaikėje perspektyvoje tai pasiteisino“, – teigia ji.

Pasak jos, šiandien vis dažniau prie konteinerių matoma tvarka, o bendruomenė aktyviai įsitraukia į įvairias iniciatyvas – nuo daiktų dalijimosi iki vaikų edukacijos apie aplinkosaugą. Šiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka ir visuomenę nuolat rūšiuoti skatinanti organizacija „Žaliasis taškas“, primenanti, kad pakuotėms ne vieta mišrių atliekų konteineriuose.

Trečioji laidos dalis kviečia pažvelgti į miškus – vieną svarbiausių Lietuvos turtų. Vakarų Lietuvos medienos gamintojų ir eksportuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, mokslų daktaras Arvydas Urbis akcentuoja, kad diskusijose apie miškus dažnai trūksta balanso.

„Pramonininkai taip pat myli mišką – kaip ir kiekvienas lietuvis. Tai ne tik ekonominis išteklius, bet ir mūsų kasdienės aplinkos dalis“, – sako jis.

Pasak A. Urbio, svarbu suprasti, kad tvarus miškų naudojimas reiškia atsakingą jų priežiūrą, o ne beatodairišką kirtimą. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje kasmet panaudojama tik dalis priaugančios medienos, o likusi dalis toliau auga ir stiprina miškų potencialą.

„Miškas, kurį norime lankyti ir kuriame norime būti, reikalauja priežiūros – tik tada jis yra saugus, gyvybingas ir prieinamas žmonėms“, – teigia pašnekovas.

Laida „Švarūs miestai“ dar kartą primena, kad tvarumas nėra viena tema – tai visuma kasdienių sprendimų, kurie prasideda nuo mūsų pačių. Ar tai būtų atiduotas daiktas, teisingai išrūšiuota pakuotė ar atsakingas požiūris į miškus – kiekvienas pasirinkimas kuria bendrą rezultatą.

Laida „Švarūs miestai“ rodoma kiekvieną šeštadienį 11 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.