Leidyklos „Briedis“ seriją apie garsius dailininkus papildė išsamus, gausiai iliustruotas albumas „Sezanas. Gyvenimas ir kūryba 500 iliustracijų“, kuris skaitytojui pristato vieną iškiliausių prancūzų tapytojų Polį Sezaną (1839–1906).

Pirmoje albumo dalyje kiek plačiau supažindinama su dailininko gyvenimo istorija. Aprašoma jo vaikystė Provanso Ekso mieste, sudėtingi santykiai su tėvu, mokslai, pastangos eiti savo kūrybiniu keliu ir pažintis su rašytoju Emiliu Zolia, turėjusi didelės įtakos Sezano asmenybei.

Antroje dalyje pateikiama 300 paveikslų galerija, kuri atspindi skirtingus tapytojo kūrybos etapus – nuo ankstyvųjų klasikinių ir impresionistinių vidurio laikotarpio drobių iki vėlyvųjų postimpresionistinių kompozicijų, kuriose pamažu pradeda ryškėti geometriniai pavidalai. Sezanas tapė įvairaus žanro paveikslus – natiurmortus, peizažus, figūrines kompozicijas. Kūryboje tyrinėjo daiktų formą, santykį tarp objektų, siekė „gamtai prilygstančios harmonijos“. Albume puikios kokybės reprodukcijas papildo išsami jų analizė ir paveikslo suvokimą praplečiantys komentarai.

Nors per savo gyvenimą Polis Sezanas taip ir nesulaukė platesnio pripažinimo, šiandien yra laikomas vienu svarbiausių XX a. dailės tapytojų, kurio kūryba davė postūmį kubizmo raidai ir ryškiai pakeitė moderniosios dailės veidą. Sezanas padarė įtaką tokiems dailininkams kaip Polis Gogenas, Paulius Klė, Žoržas Brakas, o Pablas Pikasas ir Anri Matisas vadino jį „mūsų visų tėvu“.

Knygą iš anglų kalbos vertė Jurga Grunskienė.

Leidykla „Briedis“ serijoje apie garsius dailininkus yra išleidusi albumus, skirtus L. da Vinčio, Mikelandželo, Rembranto, P. Gogeno, V. van Gogo, F. Gojos, E. Manė gyvenimui ir kūrybai.

Knygos ištrauka

AKYLAS STEBĖTOJAS

Sezanas kaip visada nenorėjo sekti mada ar tapyti taip, kaip kiti dailininkai. Jis veikiau stengėsi fiksuoti, kas jo stebimame objekte yra patvaru, atrasti ir pavaizduoti tai, ko kiti stebėtojai nepastebėtų.

Sezano tikslas buvo savitu stiliumi nutapyti ką nors, ko dar niekas netapė. Jis ėmė vaizduoti objektus iš kelių perspektyvų vienu metu, taip stengdamasis perteikti pastovumo jausmą.

ATIDUS STEBĖJIMAS

Kurdamas kiekvieną paveikslą Sezanas ir toliau taikė „formulę“ – būtinai viską kontroliuoti ir apskaičiuoti. Prieš užtepdamas pirmąjį potėpį drobėje, ilgai stebėdavo objektą, stengdamasis perprasti jo esmę, charakterį ar atmosferą. Tada, vis dar susitelkęs į jį, išanalizuodavo sandarą – tarsi visų tapomų formų giluminę struktūrą ar pagrindą. Galiausiai pradėdavo apgalvotai ir atidžiai tapyti formas, spalvas, faktūras ir tonus, juos perteikdamas atitinkamu kampu pakreiptais potėpiais.

Tos formos, spalvos, faktūros ir tonai nebūtinai būdavo tokie, kokius matė kiti žmonės, tačiau Sezanui jie buvo svarbiausi elementai – pati tapomo objekto esmė. Jis dažnai nutapydavo daugiau spalvų ir struktūrų, negu viename stebėjimo taške galėjo užfiksuoti akis, – taip parodydavo visą objektą, ne tik vieną kurį nors jo aspektą. Kaip tik todėl dauguma jo paveikslų nėra fotografiškai tikslūs. Taip tapyti jis ir nesiekė, veikiau mėgino perprasti gilumines struktūras ir jas perteikti dviejų matmenų paviršiuje. Jis netroško atkurti pasaulio, kaip tai būtų daręs fotografas ar jau daug šimtmečių mėgino daryti kiti dailininkai. Jis tai laikė paviršutinišku mėgdžiojimu ir manė, kad dabar, kai išrasta fotografija, dailininkai nebegali taip tapyti. Jis dekonstruodavo, o tada perkurdavo iš naujo tai, ką matė, asmenines pasaulio interpretacijas inovatyviai perkeldamas ant drobės.

PASIKARTOJANTYS MOTYVAI

Kelerius metus Sezanas vis grįždavo į Marselį taip pat dažnai, kaip ir į gimtąjį Eksą. Jis toliau tapė Estako vaizdus, ypač miestelio stogus, gamyklas, pušis ir uolėtus šlaitus, paveiksluose visada vaizduodamas ir jūros bei dangaus platybes. Vyraujančia tema tapo netaisyklingų formų medžiai ir susiglaudę maži namų kubeliai, kurių vibruojančias spalvas dar labiau pabrėždavo ryški saulės šviesa. Nepaisant to, kad sąmoningai stengėsi netapyti dramatiškų šviesos efektų, kartą Sezanas rašė Zolia: „Tegyvuoja saulė, dovanojanti mums tokią gražią šviesą!“

POSTIMPRESIONIZMAS

Nieko nuostabaus, kad Sezanas siejamas ir su impresionistais, ir su postimpresionistais. Kaip ir daugelį kitų dailininkų, jį sunku priskirti vienai kategorijai; atrodo, kad jam įtakos turėjo abi kryptys. Abi šios dailininkų grupės tyrinėjo panašius elementus, pavyzdžiui, šviesą ir spalvą; dauguma jų buvo draugai, kartu aptardavo ir plėtojo idėjas. Impresionistai daugiausia dėmesio skyrė šviesai, gamtos laikinumui, susiliejusioms detalėms. O postimpresionistai labiausiai telkėsi į spalvą, formas dažnai vaizdavo suplokštintas, savo kūryba kūrė naujas vizualines teorijas. Postimpresionizmas dar labiau nei impresionizmas yra skėtinė sąvoka, apimanti daugybę įvairių stilių.

Sezanas ir Sera atstovavo dviem skirtingoms naujosios krypties srovėms. Iš to, kaip šie dailininkai naudojo spalvas, akivaizdžiai matyti impresionizmo įtaka, bet Sezanas dažus tepė tirštai, trumpais, gana kapotais potėpiais, o Sera savo drobėse dėliojo pagrindinių spalvų taškus vieną greta kito taip, kad žiūrovui jie atrodytų susilieję. Ši technika dabar vadinama divizionizmu arba puantilizmu; ji kilo iš Ševrolio teorijos, kad papildomos spalvos, pavyzdžiui, mėlyna ir oranžinė, tampa ryškesnės, kai yra sugretinamos. Prie postimpresionistų taip pat priskiriami Gogenas bei Van Gogas. Jų tikslas buvo fiksuoti šviesą ir spalvą, be to, jie vaizdavo emocines išraiškas ir simbolius.

Pranešimas spaudai.