JAV svarstant pajėgų išvedimą, Europa tikisi apsieiti be staigmenų

JAV svarstant pajėgų išvedimą, Europa tikisi apsieiti be staigmenų


Donaldas Trumpas buvo patenkintas, per NATO viršūnių susitikimą gavęs Europos pažadą padidinti išlaidas gynybai, tačiau dabar Europa rengiasi svarbiam JAV prezidento sprendimui dėl Amerikos pajėgų žemyne ateities. 


Šiuo metu Vašingtonas atlieka savo karinių dislokavimų visame pasaulyje peržiūrą ir apie tai turėtų pranešti ateinančiais mėnesiais, tikėtina, kad JAV sumažins savo pajėgas Europoje. 


Ši perspektyva kelia nerimą JAV sąjungininkėms, ypač baiminantis, kad per ateinančius kelerius metus Rusija gali užpulti kurią nors NATO šalį, jei karas Ukrainoje numalš. 


Tačiau Aljansas džiaugiasi D. Trumpo parodytu geranoriškumu po birželį vykusio viršūnių susitikimo Hagoje, jo pareigūnams leidžiant suprasti, kad Europa nebus palikta bėdoje. 


„Susitarėme, kad Europos strateginėje sistemoje nebus jokių staigmenų ir spragų“, – sakė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris ir pridūrė, jog tikisi, kad peržiūros rezultatai bus paskelbti „vasaros pabaigoje, rudens pradžioje“. 

REKLAMA


„Kasdien kalbuosi su mūsų sąjungininkais apie šį procesą“, – sakė jis. 


Jau ne viena JAV vyriausybė svarstė galimybę sumažinti savo įsitraukimą Europoje, kad daugiau dėmesio skirtų Kinijai, tačiau D. Trumpas griežčiau nei pirmtakai reikalavo, kad žemynas pats pasirūpintų savo gynyba. 


„Yra visos priežastys tikėtis pasitraukimo iš Europos“, – sakė Marta Mucznik iš Tarptautinės krizių grupės. „Klausimas ne tas, ar tai įvyks, o kaip greitai“, – teigė ji.


D. Trumpui sausį grįžus į pareigas, daugelis manė, kad jis tuojau pat atvers skylę septynis dešimtmečius gyvuojančiame Aljanse. Tačiau NATO sluoksniuose dabar vyrauja daug optimistiškesnė nuotaika nei tomis nevilties kupinomis dienomis. 


„Nuotaikos optimistinės, daug spėlionių, bet pirmieji signalai gana teigiami“, – AFP sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas, kaip ir kiti norėjęs anonimiškumo. 


„Tikrai nėra jokios panikos ar nusiminimo“, – tikino jis.


Neišvengiamybė


Pentagono teigimu, Europoje yra beveik 85 tūkst. JAV kariškių – nuo tada, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, šis skaičius svyravo nuo 75 tūkst. iki 105 tūkstančių. 

REKLAMA


„Manau, kad neišvengiama, jog jie išves dalį savo pajėgų“, – naujienų agentūrai AFP sakė kitas Europos diplomatas. 


„Tačiau nemanau, kad tai bus dramatiškas pertvarkymas. Manau, jis bus laipsniškas (...) vyks konsultacijos“, – sakė jis. 


Pirmasis D. Trumpo taikinys greičiausiai bus kariai, pasilikę jo pirmtakui Joe Bidenui įsakius padidinti karių skaičių, kai Maskvos tankai įriedėjo į Ukrainą. 


Pasak pareigūnų, 20 tūkst. karių perkėlimas pernelyg nepakenktų NATO atgrasymo politikai, bet pavojaus varpai suskambėtų, jei D. Trumpas mėgintų pernelyg sumažinti karių skaičių arba uždaryti svarbias bazes. 


Problema ne tik karių skaičius, nes JAV turi tokių pajėgumų kaip oro gynyba, ilgojo nuotolio raketos bei palydovinė stebėsena ir sąjungininkėms būtų sunku greitai juos pakeisti.


„Europos investicijos į gynybą, kurių imamasi po viršūnių susitikimo Hagoje, pasijaus realiais pajėgumais tik po daugelio metų“, – sakė Ianas Lesseris iš Vokietijos Marshallo fondo analitinio centro. 


„Taigi laiko klausimas iš tiesų svarbus,“ – teigė jis.


Netinkama akimirka


Vašingtono norą trauktis iš Europos gali sušvelninti dabar tapęs griežtesnis D. Trumpo požiūris į Rusiją ir Maskvos nenoras paklusti jo reikalavimams nutraukti karą Ukrainoje. 


„Atrodo, kad tai netinkama akimirka siųsti silpnumo ir Amerikos saugumo pajėgų Europoje mažinimo signalus“, – sakė I. Lesseris. Jis taip pat atkreipė dėmesį į sunkumus, kuriuos D. Trumpo patyrė per pirmąją kadenciją, siekdamas išvesti karius iš Vokietijos – šį planą sužlugdė įstatymo projektas dėl jų perkėlimo ir politinis pasipriešinimas Vašingtone. 



Vis dėlto Europos diplomatai, nors ir jaučia didesnį nei anksčiau pasitikėjimą dėl karių skaičiaus peržiūros, pripažįsta, kad dėl JAV prezidento nepastovumo niekas nėra tikra. Transatlantinius ryšius gali supurtyti kitos problemos, pavyzdžiui, JAV ir ES prekybos susitarimas. 


„Kol kas viskas atrodo teigiamai“, – sakė kitas Europos diplomatas. 


„O kas, jei mes visi klystame ir pajėgų mažinimas prasidės 2026 metais? Atvirai kalbant, šiame etape mažai ką galima pasakyti,“ – pridūrė jis.


ELTA, AFP inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 30 (2025)

    Savaitė - Nr.: 30 (2025)