Kuo labiau skauda, tuo mažiau judama. Kuo mažiau judama, tuo labiau skauda. Stuburo stenozė veikia kaip ydingasis ratas, ir daugelis žmonių į jį įkrenta tyliai, nežinodami, kad iš jo galima išeiti. ,,Clinic Agatas“ gydytoja anesteziologė reanimatologė, skausmo specialistė Jurgita Jasulaitienė, kasdien mato pacientus, kurie kenčia ne dėl to, kad nėra pagalbos, o todėl, kad niekas nepasakė, jog ji egzistuoja.

Partnerių turinys

– Gydytoja, pradėkime nuo pradžių. Kas yra stuburo stenozė ir kodėl ji dažniau diagnozuojama vyresniame amžiuje?

Stuburo stenozė yra stuburo kanalo susiaurėjimas, dėl kurio spaudžiamos nervinės struktūros. Dažniausiai tai natūrali su amžiumi susijusių pokyčių pasekmė: dėvisi tarpslanksteliniai diskai, storėja raiščiai, atsiranda kaulinių ataugų. Todėl ši liga dažniau pasireiškia vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms, nors simptomai gali atsirasti ir anksčiau.

– Kokius pirmuosius simptomus žmonės dažniausiai ignoruoja?

Labai dažnai žmonės nurašo simptomus „amžiui“. Tai gali būti nugaros ar juosmens skausmas, kojų tirpimas, kojų silpnumas, deginimo jausmas kojose, ypač einant. Vienas iš būdingų požymių – kai žmogus gali paeiti tik tam tikrą atstumą ir tada turi sustoti, atsisėsti ar pasilenkti, kad skausmas sumažėtų. Dažnai pacientai sako: „Jaučiuosi taip, lyg kojos neklausytų.“

– Kuo šis skausmas skiriasi nuo įprasto nugaros skausmo?

Stuburo stenozės skausmas dažnai plinta į kojas, stiprėja stovint ar vaikštant ir sumažėja ramybės metu. Tai ne tik nemalonus pojūtis. Jis realiai riboja žmogaus judėjimą, savarankiškumą, o ilgainiui ir gyvenimo kokybę.

– Kaip stuburo stenozė paveikia kasdienį gyvenimą?

Ji veikia labai plačiai – nuo fizinio aktyvumo iki miego ir emocinės būsenos. žmonės pradeda vengti išeiti iš namų, bijo ilgesnių atstumų, tampa priklausomi nuo artimųjų. Tai gali lemti vienišumo jausmą, nerimą ar net depresiją.

– Ar tiesa, kad su stuburo stenoze belieka susitaikyti?

Tai vienas didžiausių mitų. Nors visiškai ,,išgydyti“ struktūrinių pokyčių negalime, šiandien turime daug būdų, kaip sumažinti skausmą, pagerinti judėjimą ir gyvenimo kokybę. Labai svarbu ne kentėti tyliai, o kreiptis pagalbos.

– Kokios skausmo malšinimo procedūros šiandien taikomos?

Gydymo metodai parenkami individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę bei gretutines ligas. Įvertinęs klinikinius duomenis ir radiologinius tyrimus, skausmo specialistas gali rekomenduoti krioneurolizę. Šios procedūros metu šalčiu paveikiami smulkieji nervai, todėl skausmas išnyksta arba tampa gerokai silpnesnis. Ypač svarbu tai, kad sudėtingesnes procedūras atliekame pasitelkdami rentgeną. Tai leidžia vaistus su leisti ypač tiksliai ten, kur jų labiausiai reikia. Pacientams, kuriems operacija nerekomenduojama arba liga dar nėra pažengusi, dažnai padeda „blokados“ (tikslinės injekcijos). Jos greitai slopina uždegimą ir nervų dirginimą, o dėl šiuolaikinio preciziškumo pasiekiamas efektas šiandien yra kur kas geresnis nei anksčiau.

Kai operacinis gydymas yra tikslingas ir rekomenduojamas, pacientams, sergantiems stuburo kanalo stenoze, neurochirurgai dažniausiai atlieka stuburo kanalo dekompresiją (atlaisvinimą). Siekiant priimti optimalius sprendimus, itin svarbus daugiadisciplinis požiūris: glaudus neurochirurgų, skausmo specialistų bei kineziterapeutų bendradarbiavimas ir bendras paciento ligos istorijos aptarimas.

– Ar krioneurolizės ir nuskausminimo procedūros rentgeno kontrolėje tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms?

Šie metodai ypač tinkami vyresnio amžiaus pacientams, kuriems operacinė rizika gali būti per didelė. Amžius pats savaime nėra kliūtis – kur kas svarbiau bendra paciento sveikatos būklė ir organizmo galimybės.

– Ar sumažinus skausmą keičiasi ir emocinė savijauta?

Be abejo. Kai žmogus vėl gali judėti be baimės, grįžta pasitikėjimas savimi, gerėja nuotaika, noras bendrauti. Skausmo kontrolė dažnai yra raktas į visapusiškai geresnį gyvenimą.

– Kada būtina nedelsti ir kreiptis į specialistą?

Jei skausmas stiprėja, trukdo vaikščioti, atsiranda kojų silpnumas, tirpimas ar skausmas naktį, tai signalai, kurių ignoruoti negalima.

– Ką norėtumėte pasakyti žmonėms, kurie vis dar kenčia manydami, kad taip turi būti?

Skausmas, ypač lėtinis, nėra neišvengiama senėjimo dalis. Pagalba egzistuoja, ir ją verta priimti. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo daugiau galimybių padėti.

Dažnai pacientai netenka vilties ilgai negavę tinkamos pagalbos ir susitaiko su skausmu kaip su neišvengiamybe. Tačiau tie, kurie nusprendžia investuoti į savo gyvenimo kokybę, Kaune ir Klaipėdoje veikiančiose skausmo gydymo klinikose „Clinic Agatas" randa tai, ko ilgai ieškojo: individualų požiūrį, šiuolaikinius gydymo metodus ir specialistus, kuriems svarbu ne tik sumažinti skausmą, bet ir grąžinti žmogui jo gyvenimą.