„Kas yra svarbu, tai ar Lietuvos žmonės gali tikėti, kad sistema, kurią kuriame, kuri yra dalinai sukurta Lietuvoje, – patikima? Norint įrodyti patikimumą, reikia akivaizdžių faktų. Ne tik laukiant, kada į Lietuvą paklydęs ar sąmoningai atsiųstas vienas ar du dronai atskrenda, bet patiems pasirūpinti, kad būtų parodyta, jog Lietuvos oro gynybos pajėgos, Lietuvos kariuomenė yra pajėgi susidoroti su tokiais galimai iškilsiančiais iššūkiais kaip keliolikos dronų įskridimas į Lietuvos teritoriją. Aš tų įrodymų kol kas nemačiau“, – LRT radijui teigė A. Kubilius.

„Dėl to spėju, kad Lietuvos pasirengimas tokiems iššūkiams kol kas nėra tokio lygmens, kad būtų galima drąsiai parodyti, kad tikrai esame pajėgūs tai įveikti“, – akcentavo jis.

Apie tai, kad šalyje veikianti oro pavojaus detekcijos sistema vis dar turi nemažai trūkumų, o Lietuvai labai svarbu rengtis ne tik numušti pavienius dronus, bet ir identifikuoti bei atremti dronų spiečius, A. Kubilius kalbėjo dar rugsėjo pabaigoje.

Kaip skelbta, sekmadienio rytą, po 7 val., Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.

Tiesa, pats dronas, pasak ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, buvo užfiksuotas prieš 6 valandą ryto.

Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. Tą po pirmadienį vykusio Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio patvirtino ir premjeras. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis.

Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos anksčiau dar nebuvo pateikusios informacijos, ar dronas nešė sprogmenį.

Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.

ELTA inf.